„Faktinių aplinkybių konstatavimas - neišnaudota skaidrumo užtikrinimo priemonė rinkimų metu. Nors būtent nepakankamas svarbių aplinkybių fiksavimas yra viena esminių priežasčių, dėl kurių įstatymams gali būti nusižengiama, o padarytus pažeidimus - sunku įrodyti,“- pabrėžia Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Aleksandras Selezniovas.
Antstolių rūmų požiūriu, pasitelkus teisines įrodymų fiksavimo priemones būtų galima išvengti dalies nesusipratimų ir Rinkimų įstatymo pažeidimų. Sprendžiant iš informacijos viešoje erdvėje, rinkimų stebėtojams tinkamai užfiksuoti įrodymus ne visada pavyksta. Liudininkų pasakojimai dažnai būna prieštaringi. Teisine forma galėtų būti fiksuojami balsadėžių plombavimo, balsų skaičiavimo, rinkimų apylinkių atidarymo bei uždarymo epizodai ir netgi rinkimų stebėtojų elgesys.
Faktinių aplinkybių konstatavimo nauda rinkimų metu galėtų būti dvejopa. Visų pirma, jau pats dalyvavimas teisininko, besinaudojančio garso ar vaizdo fiksavimo priemonėmis, būtų drausminanti priemonė ir puiki netinkamo elgesio prevencija. Antra vertus, antstolio kvalifikuotai užfiksuoti ir teisine forma patvirtinti įrodymai virstų svariu argumentu vėliau įrodinėjant galimai padarytus pažeidimus.
Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė, kurios paskirtis – padėti nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes. Konstatuodami faktines aplinkybes, antstoliai užfiksuoja daiktų, turto būklę, veiksmą ar situaciją ir smulkiai aprašo visus duomenis specialiame protokole.
Protokolo elektroninė forma užregistruojama oficialioje Antstolių informacinėje sistemoje. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas teisiniuose ginčuose tampa rašytiniu įrodymu. Teismo proceso metu aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, jeigu jų nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai, išskyrus liudytojų parodymus.
Pagal Antstolių įstatymo 23 str. konstatuodamas faktines aplinkybes, antstolis turi tiek pat teisių įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas ir būti jose kaip ir asmuo, kurio prašymu konstatuojamos faktinės aplinkybės.
Remiantis šia įstatymo nuostata, galėtų būti apibrėžiamos ir antstolio teisės rinkimų metu. Pvz., jeigu antstolis būtų kviečiamas rinkimuose dalyvaujančios partijos iniciatyva, jo teisės rinkimų vietoje galėtų būti prilyginamos partijos atstovo (rinkimų stebėtojo) teisėms.
