Šiuo metu Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK) numato kelis būdus kuomet baudžiamosios bylos gali būti išnagrinėtos netaikant įprastinių ilgų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo procedūrų Tai - supaprastintas įrodymų tyrimas, pagreitintas procesas, bylos užbaigimas baudžiamuoju įsakymu. Tokie procesai yra galimi tik tuomet kai asmenys yra kaltinami mažiau sunkiais nusikaltimais ir tik tada kai šių nusikaltimų aplinkybės yra aiškios. Būtina sąlyga tokiems procesams – paties kaltinamojo noras greičiau išspręsti bylą – jis turi bendradarbiauti su teisėsauga, sutikti su tokiu procesu, prisipažinti dėl padaryto nusikaltimo.
Tiek teoretikai, tiek ir praktikai sutinka, kad šie būdai naudojami per retai (pavyzdžiui, pagreitinto proceso tvarka 2011 metais buvo išnagrinėtos 2462 bylos iš visų 18072 baudžiamųjų bylų). Supaprastintas bylų nagrinėjimo procesas nereikalauja ilgų tyrimų, taupo teismo ir prokuratūros laiką bei išteklius. Dažniau taikant tokį procesą liktų daugiau laiko tirti kitoms, sudėtingoms byloms, kuomet tiriami pavojingesni nusikaltimai.
„Tai kas šiuo metu vadinama supaprastintu procesu ir skirta išvengti nereikalingų procedūrų nagrinėjant nusikaltimus, neveikia tinkamai. Pirmiausiai tai lemia pačių kaltinamųjų pastangos – įprasta, kad siekiama kuo labiau vilkinti procesą, net ir akivaizdžios kaltės atvejais. Kita vertus ir patys įstatymai paprastus dalykus sugeba padaryti tokiais sudėtingais, kad tai tampa nepatogu niekam – nei kaltinamajam, nei prokurorui, nei teisėjui“, - sako teisingumo ministras R. Šimašius.
Pateiktuose BPK pakeitimuose siūloma naikinti priežastis, dėl kurių supaprastinti procesai šiuo metu nėra pakankamai paplitę. Siūloma naikinti nereikalingus apribojimus tokiems procesams pradėti, atsisakyti perteklinių reikalavimų organizuojant bylos nagrinėjimą ją tiriantiems pareigūnams, patikslinti teisės normas, kurios neretai lemia ydingą teismų praktiką. Siekiant mažinti paskatas vengti tokių procesų taip pat siūloma nustatyti, kad tuomet, kai byla išnagrinėjama juos taikant, paskirtoji bausmė mažinama trečdaliu.
Siekiant paspartinti ir padaryti efektyvesniu baudžiamąjį procesą taip pat siūloma plačiau taikyti modernias technologijas. Vienas iš tokių siūlymų – leisti teisme ar tiriant bylą nuotoliniu būdu apklausti liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus ar kitus bylos dalyvius tuomet, kai jie negali atvykti. Taip sumažėtų priežasčių dėl kurių atidedami posėdžiai ar užtęsiamas tyrimas, be to būtų sutaupoma ir laiko, ir pinigų. Pavyzdžiui, vien liudytojų atvykimui į teismą pernai teismai išleido per 127,6 tūkst. litų.
Teismams taip pat siūloma tais atvejais, kuomet byloje yra daug ieškovų ar nukentėjusiųjų, leisti pranešimus dėl ikiteisminio tyrimo pabaigos, kvietimus į teisiamąjį posėdį, pranešimus apie paduotą apeliacinį skundą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laiką skelbti specialiame interneto tinklalapyje ir proceso dalyvių nurodytais elektroninio pašto adresais. Tai pakeis šiuo metu esantį neefektyvų ir brangų skelbimo spaudoje būdą.
Kartu siūloma numatyti, kad baudžiamajame procese daromi garso įrašai pakeis rašytinius protokolus. Analogiška tvarka jau numatyta civiliniame procese. Tai sudarys prielaidas atsisakyti posėdžio protokolavimo ranka bei užtikrins posėdžių eigos fiksavimo tikslumą.
Siekiant įtariamiesiems taikomų kardomųjų priemonių efektyvumo ir proporcionalumo, projektuose siūloma įtvirtinti galimybę nusikaltimo padarymu įtariamam asmeniui skirti intensyvią priežiūrą. Paskyrus šią priemonę, būtų nustatomi tam tikri elgesio apribojimai, kurių vykdymas būtų stebimas elektroninėmis priemonėmis. Šią priemonę galėtų paskirti teismas, nustatęs, kad ji bus pakankama siekiant baudžiamojo proceso tikslų. Intensyvios priežiūros taikymo galimybė sudarys prielaidas netaikyti dažnai neproporcionalaus suėmimo, o kartu ir leis taupyti bei spręsti tardymo izoliatorių perpildymo problemą.
Minėtus pokyčius įtvirtinančius įstatymų projektus rengė teisingumo ministro sudarytas Baudžiamojo proceso kodekso komitetas, sudarytas iš Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Teisės instituto, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Teisėjų tarybos, Nacionalinės teismų administracijos atstovų.
Šiems projektams pritarus Vyriausybėje, jie bus perduoti Seimui svarstyti.
