Dviejų Panevėžio rajone registruotų bendrovių direktorius ir vienas akcininkų V. N. dėl mokesčių nemokėjimo į teisiamųjų suolą sėdo jau trečią kartą. Pirmąkart jis už mokesčių nesumokėjimą buvo teisiamas 2006 metais, tačiau, susitaikius su Valstybine mokesčių inspekcija, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. 2010 metais dėl nesumokėtų mokesčių V. N. jau buvo nuteistas lygtine laisvės atėmimo bausme ir privalėjo sumokėti 60 MGL dydžio baudą.
2014 metų birželį Panevėžio miesto apylinkės teismas V. N. ir jo vadovaujamas bendroves pripažino kaltais dėl nesumokėtų valstybei mokesčių. Teismas konstatavo, kad būdamas vienos iš šių bendrovių direktoriumi V. N. 2008-2012 metų laikotarpiu pateikdavo Valstybinei mokesčių inspekcijai pajamų ir mokesčių deklaracijas, tačiau nesumokėjo deklaracijose apskaičiuotų daugiau kaip 521 tūkst. 167 Lt. mokesčių.
Tuo pačiu, būdamas kitos bendrovės direktoriumi, V. N. 2008-2012 metais taip pat pateikdavo privalomas deklaracijas VMI, tačiau nesumokėjo 71 tūkst. 88 Lt mokesčių.
Kovo 9 dieną Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjo V. N. ir abiejų bendrovių atstovų apeliacinius skundus.
Apeliacinės instancijos teismas atmetė verslininko V. N. argumentus, kad jis nebuvo VMI atstovų tinkamai informuotas apie būtinybę sumokėti jo valdomoms bendrovėms priskaičiuotus mokesčius.
Teisme liudijusi buvusi bendrovės buhalterė teigė, kad bendrovė nuolat gaudavo VMI raginimų sumokėti mokesčius, ji juos pateikdavo bendrovės direktoriui V. N. ir primindavo šią pareigą, tačiau jo nurodymu pirmiausia būdavo atsiskaitoma su žaliavų tiekėjais. Teismo nuomone, šie įrodymai rodo, kad V. N. sąmoningai vengė sumokėti mokesčius valstybės biudžetui.
Teismo nuomone, už analogišką nusikaltimą 2010 metais jau teistas V. N. turėjo žinoti apie pareigą laiku sumokėti savo vadovaujamoms bendrovėms apskaičiuotus mokesčius ir teisines tokios pareigos nevykdymo pasekmes.
Teismas konstatavo, kad V. N. ir abi bendrovės pagrįstai pripažinti kaltais dėl mokesčių nemokėjimo. Tačiau nusikalstamą veiką dėl vienos bendrovės nesumokėtų valstybei mokesčių perkvalifikavo iš BK 219 str. 2 d. į 1 d., nes minėta bendrovė pagal tuometinę finansinę būklę galėjo sumokėti neviršijančią 500 MGL dydžio mokesčių sumą ir šiek tiek sušvelnino žemesnės instancijos teismo skirtas bausmes.
Abiejų bendrovių vadovui V. N. apeliacinės instancijos teismas skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę (jos vykdymą atidedant 2 metams) bei 29 MGL (1 tūkst. 91 eur) dydžio baudą.
Bankrutuojančia paskelbtai uždarajai akcinei bendrovei teismas nusprendė skirti 30 MGL (1 tūkst. 129 €) baudą, o antrajai, kuriai šiemet pradėta neteisminė bankroto byla, nuspręsta skirti 30 MGL (1 tūkst. 129 €) baudą.
Taip pat teismas paliko nepakeistą žemesnės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio – iš V. N. ir juridinio asmens, jo vadovaujamos bendrovės, solidariai išieškoti civilinio ieškovo, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai 20 tūkst. 575 eur (71 tūkst. 42 Lt) turtinei žalai atlyginti.
Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai. Tyrimui vadovavo ir jį kontroliavo bei valstybės kaltinimą dviejų instancijų teismuose palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius.
