FNTT pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, surinko duomenis, leidžiančius įtarti, kad 2005–2008 metais komercinio banko Panevėžio filialo valdytojas ir jo pavaduotojas, piktnaudžiaudami pareigomis bei pažeisdami kredito išdavimo tvarką ir taisykles, neteisėtai išduodavo šimtatūkstantines paskolas.
Bankininkai įtikindavo fizinius asmenis ir juridinių asmenų vadovus, turinčius problemų grąžinti bankui kreditus, klastoti duomenis ir imti naujus kreditus. Įtariama, kad Ūkio banko Panevėžio filialo vadovai, norėdami pagerinti banko filialo suteiktų kreditų rodiklius, įkalbėdavo panevėžiečius įsiskolinimus bankui padengti imant naujas paskolas.
Atskleista, kad kaltinamieji, netinkamai vykdydami savo pareigas, ne tik pinigus skolindavo negalinčioms įvykdyti įsipareigojimų bendrovėms, bet ir suteikdavo kreditus naujoms bendrovėms bei asmenims, kurie paskolintus pinigus pervesdavo skolų slegiamoms bendrovėms. Nustatyta, kad tokiu būdu į bankininkų bendrininko panevėžiečio vadovaujamos popieriaus gaminių bendrovės sąskaitą sukčiaujant buvo pervesta daugiau kaip 2,1 mln. litų (600 tūkst. eurų), o daugiau kaip 420 tūkst. litų (120 tūkst. eurų) gavo Panevėžyje registruota bendrovė, turėjusi picerijų tinklą Šiaurės Lietuvos regione. Išaiškinta, kad neteisėtai daugiau nei 180 tūkst. litų (52 tūkst. eurų) kreditas buvo suteiktas vos 18-os metų sulaukusiai merginai, kuri ne tik nebuvo apsilankiusi banke, bet ir jos parašas buvo suklastotas. Šimtatūkstantinė paskola apgaule buvo pervesta jos motinos bendrovei.
Surinkta duomenų, kad Ūkio banko Panevėžio filialo valdytojas ir jo pavaduotojas nuo neteisėtai suteiktų paskolų sumos gaudavo 1–3 proc. dydžio atlyginimą, vadinamąjį „atkatą". Be to, iš banko už išduodamų paskolų plano vykdymą bankininkai dar gaudavo ir premijas.
Bankrutavęs Ūkio bankas buvusiems Panevėžio filialo vadovams yra pareiškęs daugiau nei 7,3 mln. litų (2,11 mln. eurų) civilinį ieškinį.
