Juo V. Gailius prašė sustabdyti konkursą FNTT direktoriaus pareigoms užimti bei palikti jį gyventi tarnybiniame bute Vilniuje, kol nebus priimtas galutinis teismo sprendimas dėl jo grąžinimo į buvusias pareigas.
„Vertinu kaip teismo sprendimą“, – klausiamas apie teismo jo atžvilgiu priimtą nepalankią nutartį Eltai sakė V. Gailius.
Jis teigė toliau į teismą dėl laikinųjų priemonių kreiptis nebemanąs.
„Teismas išaiškino, kad nereikia jokių prevencinių veiksmų dėl atskirų klausimų, kurie buvo paminėti mano skunde dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo. Teismas ne tai, kad atmetė, o pasisakė. Man to pasisakymo ir reikėjo.
Teismas pasirėmė pirmos instancijos teismų praktika, kad yra suformuota teismų praktika ir laimėjus žmonės atstatomi į buvusias pareigas“, – komentavo buvęs FNTT vadovas, šiuo metu dirbantis Estijos koncerne.
Pasiteiravus, ką toliau darys su nuomojamu tarnybiniu butu, V. Gailius sakė, kad tai nuspręs vėliau. Antradienį teismo posėdyje skundo dalį dėl palikimo gyventi tarnybiniame bute V. Gailius aiškino tuo, jog laikosi buto nuomos sąlygų, reguliariai moka nuomą.
„Čia nematau problemos. Ta nuomos kaina yra tokia pat kaip rinkos, tiktai, jeigu teks grįžti atgal į tarnybą, vėl reikės kraustysis. Tai čia nematau problemos“, – kalbėjo buvęs pareigūnas.
Teismas trečiadienį paliko galioti žemesnės instancijos – Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) – reikalavimo užtikrinimo priemones.
VAAT atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti konkursą į FNTT vadovo vietą ir V. Gailiaus neiškeldinti iš tarnybinio buto sostinėje.
Kovo 16-ąją priėmęs nutartį dėl V. Gailiaus skundo VAAT nusprendė nestabdyti konkurso į FNTT vadovo postą. Buvę FNTT vadovai V. Gailius ir Vytautas Giržadas į VAAT su prašymu panaikinti vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymus dėl jų atleidimo kreipėsi kovo 13-ąją. Jie taip pat prašė, kad teismas sustabdytų konkursą į FNTT vadovo pareigas.
Atskiruoju skundu V. Gailius nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, ir nurodė, kad teismas neįvertino visų bylos aplinkybių.
LVAT teisėjų kolegija nutartyje pabrėžė, kad V. Gailius pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde jokių reikalavimų, susijusių su tarnybiniu butu, sudaryta nuomos sutartimi, nepateikė, todėl pareiškėjo prašymas dėl šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra susijęs su byloje pareikštais reikalavimais ir negali būti tenkintinas.
Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nutarties priėmimo metu šiuo klausimu tarp pareiškėjo ir atsakovo dar nebuvo kilęs ginčas, o į ateitį nukreiptų, prevencinių reikalavimų nagrinėti teisme pagrindo nėra.
Anot LVAT teisėjų kolegijos, grąžinimo į pareigas tvarka yra aiškiai apibrėžta įstatyme, o V. Gailiaus daroma prielaida, kad gali užtrukti jo grąžinimas į eitas pareigas, taip pat negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Trečiadienį išklausyti teismo sprendimo V. Gailius ar jo gynėjas neatvyko. Posėdyje dalyvavo tik Vidaus reikalų ministerijos atstovas, kuris nebuvo linkęs komentuoti ministerijai palankios teismo nutarties.
Ši LVAT nutartis – galutinė ir neskundžiama.
ELTA ir www.lrt.lt
