Bepiločių lėktuvų atsiradimas – ryškus istorinio dėsnio, kad karas paspartina technologijų progresą, pavyzdys.
Pirmąja modernių bepiločių orlaivių gimimo diena laikoma XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaiga, kai, vykstant Šaltajam karui tarp JAV ir Sovietų Sąjungos, amerikiečių žvalgybiniai lėktuvai pastarojoje šalyje buvo numušti, o pilotai paimti įkaitais. Tada nuspręsta, kad daugiau pilotų prarasti negalima ir buvo suintensyvinta bepiločių lėktuvų kūrimo programa.
2012 m. duomenimis, JAV karinės oro pajėgos turėjo beveik 8 tūkst. BO, t.y. beveik kas trečias šios šalies karinių oro pajėgų lėktuvas – bepilotis. 2013 m. tokio tipo orlaivius gamino ir naudojo 50 pasaulio šalių, kaip Iranas, Izraelis ir Kinija – tarp šių šalių buvo ir Lietuva.
Lietuvoje – palankios sąlygos skraidyti
Vieni iš BO gamybos pradininkų Lietuvoje – Lietuvos kosmoso asociacija (LKA) ir jai priklausantis Kosmoso mokslo ir technologijų institutas (KMTI), pritaikantis juos tiek moksliniams tyrimams, tiek verslui.
Pasak KMTI direktoriaus, mokslų daktaro Domanto Bručo, institutas, pradėjęs dirbti su palydovų kūrimu, prieš keletą metų susidomėjo ir BO, mat abiejų šių aparatų veikimo principas – itin panašus.
„Nors Lietuvoje dažniausiai manoma, kad BO yra radijo bangomis valdomas lėktuvėlis, tačiau pasaulyje juo laikomas orlaivis, turintis tam tikrą intelektą ir galintis skristi pats. Jam nereikia nuolatinio žmogaus dalyvavimo – žmogus jį tik užprogramuoja", – pasakoja D. Bručas.
Bepiločius kuria ir lietuvaičiai
KMTI kartu su LKA bendradarbiauja su lietuvišku startuoliu „Flyeye", kuriančiu ir programuojančiu lietuviškus bepiločius orlaivius. Jie pritaikomi žemės ūkyje, energetikoje, naftos gavyboje, infrastruktūriniuose bei apsaugos sprendimuose, miškininkystėje.
„Pastaruoju metu šio startuolio sukurtus BO naudojame komerciniams tikslas – padedame stebėti žemę iš viršaus. Darome ne tik žemėlapius, tačiau galime itin operatyviai pateikti labai detalias reikiamos vietos nuotraukas – iš dangaus galime užfiksuoti 3 cm ilgio objektą, esantį ant žemės", – pasakojo D. Bručas.
D. Bručas atskleidė, kad netolimoje ateityje BO orlaiviai visiškai pakeis krovininius lėktuvus.
„Jau dabar kuriami projektai, kuriuose keleiviniai lėktuvai turės tik po vieną pilotą, sėdintį lėktuvo gale įrengtoje kabinoje be langų prie monitorių. Jis, esant reikalui, galės perimti lėktuvo valdymą, tačiau lėktuvas gebės pats skristi nustatytu maršrutu. Krovinius gabenantys lėktuvai skris be žmogaus pagalbos", – sakė jis.
Lietuvą saugos penki NATO sargai
Bepiločiai orlaiviai – ir Lietuvos karinių oro pajėgų pagalbininkai (KOP). Tiesa, pasak KOP atstovų, informacija apie šalies karinėse pajėgose naudojamus BO priskiriama „nepageidaujamai informacinei sklaidai", t.y. karinės oro pajėgos šios informacijos viešinti negali.
Bene vienintelė į viešumą prasiskverbusi informacija – Lietuvos dalyvavimas NATO Antžeminės stebėjimo sistemos projekte (ASS) (angl. Alliance Ground Surveillance, AGS). Lietuvoje ji startavo 2013 m. rudenį.
Remiantis NATO informacija, Lietuvos padangę nuo 2017 m. turėtų raižyti itin galingi 5 bepiločiai lėktuvai „Northrop Grumman RQ-4B Global Hawk Block 40", sveriantys po 1,5 tonos, o šalyje bus kuriamos penkios mobilios antžeminės stotys bei viena pagrindinė stacionari bazė. Visi iš šių lėktuvų gaunami duomenys bus saugomi NATO.
ASS projekto vykdytojas – vokiečių kompanija „EADS Deutschland GmbH" kartu su partneriais iš Lietuvos pernai pristačiusį šį projektą. Bendrovės atstovas Günteris Heinrichsas tuomet akcentavo išmaniosios gynybos naudą.
„Bepiločiai lėktuvai leidžia realiu laiku bet kokiomis oro sąlygomis gauti duomenis apie norimą vietovę. Šie lėktuvai pakylą į 20 km aukštį, o jų radarų diapazonas siekia apie 500 km, todėl suteikia tikrai dideles stebėjimo galimybes. Jie yra išskirtinai ekonomiški – gali sklandyti ore iki 2 parų", – sakė jis.
Naudos žvalgybai ir humanitarinėms misijoms
Programos pristatyme dalyvavęs Lietuvos krašto apsaugos ministerijos (KAM) ginkluotės ir valdymo sistemų departamento atstovas pulkininkas leitenantas Algirdas Sutkus pabrėžė ASS naudą Lietuvai tiek kariniais saugumo ir gynybos, tiek ir humanitarinių bei taikos misijų aspektais.
„Galima išskirti tris pagrindines operacijų sritis, kuriuose bus vykdoma ASS veikla: bendrasis saugumas, krizių valdymas ir kolektyvinė gynyba. Bepiločiai lėktuvai leis rinkti išsamią informaciją apie esamą situaciją".
Gaunama medžiaga galės naudotis šiame projekte dalyvaujančios NATO valstybės, sistemą planuojama naudoti apie 20 metų. Bendra jos vertė yra apie 4,1 mlrd. litų. Šiuo metu sistemos kūrimo programoje dalyvauja 15 šalių: Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Italija, JAV, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Lenkija, Norvegija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vokietija.
Nauda įsitikino Vilniaus policija
Lietuvos kosmoso asociacijai priklausančio Kosmoso mokslo ir technologijų instituto vadovo D. Bručo, Lietuvai, neturinčiai didelės ir gerai ginkluotos armijos, būtų labai naudinga investuoti į žvalgybinius BO, kurie galėtų greitai įspėti apie artėjantį pavojų.
„Akivaizdu, kad BO yra gerokai pigesni nei įprasti žvalgybiniai lėktuvai. Vietoje vieno sraigtasparnio, galėtume nupirkti trisdešimt žvalgybinių BO. Privalumų daug – nebūtų rizikuojama žmonių gyvybe, jiems nereiktų po ilgo skrydžio pavargstančio piloto ir t.t.", – pasakojo mokslininkas.
Be KOP, bepiločius orlaivius į pagalbą prieš porą metų pasitelkė ir Vilniaus apskrities policijos komisariatas (VAVPK).
Pasak VAVPK komunikacijos poskyrio specialisto Pauliaus Radvilavičiaus, sostinėje pareigūnams padeda viena tokia skraidyklė su vaizdo fiksavimo įranga.
„Skraidyklė pradėta naudoti 2012 metais, o ją naudojame didelių sambūrių, masinių renginių stebėjimui. Taip geriau matomas ir fiksuojamas vyksmas realiu laiku, o tai įgalina greičiau priimti reikiamus ir teisingus sprendimus bei tinkamai koordinuoti policijos pajėgų veiksmus", – sakė P. Radvilavičius.
Šarūnas Bulota
Naujienų grupės vadovas
Kauno technologijos universitetas
