Verslas į teismus kreipiasi vis rečiau

Verslo ginčų indeksas, kurį Advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX sudaro, išanalizavusi bylinėjimosi Lietuvoje duomenis, rodo, kiek vienai veikiančiai įmonei tenka bylų Lietuvoje. Nuo pat 2010 m. verslo ginčų indeksas stabiliai mažėja, šiuo metu vienai įmonei tenka 0,7 bylos per metus. „Tiesiog keičiasi santykis, – aiškina Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX vadovaujanti partnerė, advokatė Jurgita Judickienė, – įmonių kasmet steigiama vis daugiau, o bylų bendras skaičius mažėja: 2010 m. verslo bylų teismai sulaukė 128 tūkst., o 2013 m. – tik 97 tūkst.

Viena vertus, bylų mažėja dėl to, kad teisiniai verslo santykiai po truputį stabilizuojasi: juos buvo iškreipusi 2008 m. ekonominė krizė, kurios pasekmes verslas juto iki pat 2010 m., tačiau šiuo metu bylų skaičius visose kategorijose jau porą metų svyruoja nežymiai. Kita vertus, verslo bylinėjimuisi daro įtakos ir besikeičiantys įstatymai, pavyzdžiui, dėl 2012 m. vykdyto hipotekos įregistravimo ir išieškojimo iš įkeisto turto procedūros supaprastinimo šiais metais, lyginant su praeitų metų pirmu pusmečiu, net 63 proc. sumažėjo bylų dėl hipotekos, o nuo 2013 m. pradžios pradėjusios veikti darbo ginčų komisijos net 54 proc. sumažino bylų dėl darbo teisinių santykių kiekį teismuose."

Daugiausiai darbo ginčų kyla dėl darbo užmokesčio

Darbo ginčų komisijos, įsteigtos prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, per pirmą šių metų pusmetį gavo 2795 prašymus – 28 proc. daugiau nei teismai per visus 2012 m., kai dar neveikė darbo ginčų komisijos. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 90 proc. visų darbo ginčų komisijų gautų klausimų buvo dėl darbo užmokesčio, 53 proc. visų gautų prašymų buvo patenkinti arba patenkinti iš dalies, 15 proc. – atmesti, o 12 proc. – baigti taikos sutartimis.

Šių metų pirmą pusmetį teismai gavo 25 proc. mažiau bylų dėl darbo teisinių santykių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, tačiau taip pat, kaip ir darbo ginčų komisijose, net 90 proc. šių ginčų kilo dėl darbo užmokesčio, antra pagal dydį darbo ginčų grupė, sudaranti 28 proc. ginčų – ginčai dėl atleidimo iš darbo. „Nieko keista, kad tiek darbo ginčų komisijos, tiek teismai daugiausiai bylų sulaukia dėl darbo užmokesčio ir atleidimo iš darbo – tai yra skaudžiausi ir aktualiausi bet kuriam darbuotojui klausimai. Būtent todėl verslas, siekiantis išvengti darbo ginčų, turėtų atidžiau ruošti ir naudoti lokalius teisės aktus, tinkamai įforminti visus darbo santykius, stebėti kintančią teismų praktiką darbo bylose, neskubėti priimti sprendimų dėl drausminės, materialinės atsakomybės taikymo, atleidimo iš darbo, neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių ir neturėdamas pakankamai įrodymų," – tvirtina advokatė Jurgita Judickienė.

Prognozuojamas įmonių ir fizinių asmenų bankrotų skaičiaus augimas

Bylų dėl juridinių asmenų bankroto Lietuvos teismai nuo pat 2012 m. sulaukia panašaus skaičiaus – apie 3,5 tūkst. Šių metų pirmą pusmetį teismai sulaukė 1778 tokių bylų. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, pirmą šių metų pusmetį bankroto procesai pradėti 768 įmonėms, pernai bankroto procesas pradėtas 1551 įmonei. „Pirmojo metų pusmečio statistika rodo, kad ir šiemet šių bylų teismai galėtų sulaukti panašaus skaičiaus, tačiau dėl šiuo metu susiklosčiusios geopolitinės situacijos regione ir dėl to nuostolių patiriančių transporto ir maisto gamybos bendrovių, bankrutuojančių įmonių skaičius šiemet gali išaugti. Vis dėlto pastebėti tokias tendencijas dar ankstoka, nes paprastai nuo verslo problemų atsiradimo iki bankroto bylų pradžios praeina bent 3-6 mėnesiai," – teigia Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX advokatas, bankroto administratorius Marius Tamošiūnas.

Nuo 2013 m. kovo 1 d. galiojantis Fizinių asmenų bankroto įstatymas per pirmuosius galiojimo metus suteikė galimybę bankrutuoti 148 asmenims. Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, nuo 2014 m. kovo 1 d. iki rugpjūčio 31 d., t. y. per trečiąjį įstatymo galiojimo pusmetį, šia galimybe jau pasinaudojo 169 žmonės, skelbiama Advokatų profesinės bendrijos pranešime spaudai.

Advokatas Marius Tamošiūnas, pirmojo bankrutavusio fizinio asmens Vilniaus mieste bankroto administratorius, prognozuoja: „Sprendžiant iš to, kad teismai per pirmą šių metų pusmetį sulaukė 29 proc. daugiau šių bylų nei praeitą pusmetį, šiemet galima tikėtis didesnės fizinių asmenų bankrotų bangos nei per pirmuosius metus, tačiau vis dėlto mums dar toli iki latvių, kur per mėnesį vidutiniškai bankrutuoja 130–140 žmonių. Nors įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui, šių procedūrų skaičius didėjo gana lėtai dėl įvairių teismams bei patiems nemokiems asmenims kilusių neaiškumų dėl procedūros eigos, kaštų ir trukmės, šiuo metu procesai įsibėgėja, jau esama teismų praktikos ir net užbaigtų bankroto procedūrų, todėl galima prognozuoti fizinio asmens bankrotų skaičiaus augimą dar bent 1-2 metų laikotarpiu."

Daugiau užsienio partnerių – daugiau ir ginčų su jais

Lyginant su 2010 m., bylų su tarptautiniu elementu skaičius 2013 m. išaugo beveik dvigubai (2010 m. – 592 bylos su tarptautiniu elementu, 2013 m. – 951). Šių metų pirmą pusmetį teismai sulaukė 511 tokių bylų, todėl Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX partnerė, advokatė Agnė Bilotaitė prognozuoja, kad bylų su tarptautiniu elementu skaičius turėtų išlikti panašus ir šiemet. „Šios kategorijos bylų skaičiaus augimą labiausiai lemia tarptautinė prekyba ir tai yra natūralu, nes jau dešimt metų esame Europos Sąjungoje, verslas mezga santykius su užsienio partneriais, ieško naujų rinkų, todėl ir ginčų kyla daugiau. Reikia turėti omenyje, kad paprastai bylos Lietuvoje keliamos tuomet, kai atsakovas, pavyzdžiui, skolininkas arba nekokybiškos produkcijos ar paslaugų teikėjas yra Lietuvoje įregistruota įmonė, nebent šalys iš anksto sutartyje yra numačiusios, kad ginčas bus sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisme," – teigia advokatė Agnė Bilotaitė.

Taikos sutartys – retas atvejis teismuose

Ginčų, pasibaigusių taikiai, procentas išlieka stabilus – apie 3 proc. visų civilinių bylų baigiama taikos sutartimis. „Nors mes savo praktikoje ir skatiname klientus baigti ginčus taikiai, tačiau dar labai trūksta visuomenės švietimo šiuo klausimu. Verslininkai dažnai net nežino apie tokią galimybę, o juk sudarius taikos sutartį, grąžinama net 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, išvengiama ilgo bylinėjimosi proceso ir kartu didelių bylinėjimosi išlaidų, išlaikomi santykiai su verslo partneriais, nes abi pusės daro nuolaidas ir taikiai sutaria dėl ginčo baigties, - vardija verslo ginčų advokatė Jurgita Judickienė. – Sprendžiant iš to, kad teismai patvirtina vis daugiau taikos sutarčių ne ginčo procese, ateityje galime tikėtis nežymaus taikiai pasibaigusių ginčų skaičiaus augimo."

Verslas skolingas didesnes sumas

Lyginant 2013 m. ir 2014 m. pirmus pusmečius, šiemet mažėjo ginčų dėl skolų, skolininkų ir net 91 proc. verslo ginčų sumos: nuo 141 mln. Lt 2013 m. iki 12 mln. Lt šiemet. Vis dėlto verslo pradelstos skolos už elektros tiekimą, telekomunikacijų, komunalines paslaugas, prekių ir paslaugų tiekėjams išlieka stabilios – apie 5 mlrd. Lt. Vidutinė skolos suma, tenkanti vienam veikiančiam pelno siekiančiam subjektui, šių metų pirmą pusmetį sudarė 38 tūkst. Lt, t. y. 2 tūkst. Lt daugiau nei praeitų metų pirmą pusmetį.

Šiais metais, lyginant su praeitų metų pirmu pusmečiu, turto areštų skaičius sumažėjo 18 proc. (2013 m. pirmą pusmetį buvo 39 tūkst., o šiemet – 32 tūkst.), tačiau bendra turto areštų suma šiemet buvo didžiausia nuo 2009 m. ir siekė 2,8 mlrd. Lt. „Verslo ginčų sumos mažėjo, mažėjo skolininkų ir turto areštų, tačiau turto areštų sumos augo. Šie duomenys rodo, kad teismai rečiau taiko laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jas taiko didesnėms sumoms, vadinasi, ir didesnėms įmonėms. Iš vienos pusės, tai reiškia, kad verslas mažiau įsiskolina, tačiau tampa skolingas didesnes sumas. Iš kitos pusės, tai rodo, kad kreditoriai sunkiai suvaldo skolas ir leidžia skolininkams „užsiauginti" skolos sumą," – teigia verslo ginčų advokatė Jurgita Judickienė.