Policija, kuri kol kas vienintelė atsakinga už įstatymo vykdymą, tikina, kad pinigų ji turės atimti iš kitų savo vykdomų funkcijų: nusikaltimų tyrimo, areštinių. O tai reiškia, kad tose srityse policijos pajėgos susilpnės. To pasekmė – sumažės visuomenės saugumas. Kokios realios įstatymo prieš smurtą šeimose vykdymo galimybės buvo aiškinamasi LTV „Savaitėje“.
Vien tik Vilniaus apskrityje kasdien Vilniaus policijos pareigūnams ekipažus tenka siųsti maždaug pas 40 smurtaujančių šeimų. Per mėnesį – nuo naujojo apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo galiojimo pradžios – iš viso užregistruota per 3000 galimų buitinio konflikto atvejų.
Skaičiai privertė nustebti ir kai kuriuos pareigūnus, o politikai prabyla, kad šalyje ima aiškėti tikrasis smurto šeimose mastas.
Gruodžio viduryje įsigaliojęs įstatymas policiją įpareigoja reaguoti į kiekvieną skambutį apie smurtautoją ir, priešingai nei anksčiau, jį išsivežti iš namų ir be aukos raštiško pareiškimo, o esant pagrindui pradėti ikiteisminį tyrimą. Anot Vilniaus policijos, ikiteisminiu tyrimu pasibaigia maždaug kas trečias pagalbos skambutis.
Pareigūnai pripažįsta, kad įstatymas geras ir naudingas, tačiau šis jiems tapo sunkiai pakeliama našta. Ikiteisminių tyrimų padaugėjo iki trečdalio, nebespėjantys tyrėjai kitus tyrimus priversti atidėti.
„Kenčia kitų nuskalstamų veikų tyrimas, nes mesdami padidintus resursus smurto artimoje aplinkoje tyrimams, esame priversti šiek tiek mažiau dėmesio skirti kitų nusikaltimų tyrimams. Tyrėjai tiesiog fiziškai negali pakelti dar daugiau krūvio, tad kitose bylose tas tyrimas sulėtėja“, – problemą, su kuria susiduria policija, įvardijo Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato viršininkas Arūnas Paulauskas.
„Didelė problema – žmonių policijoje trūkumas, o krūviai padidėjo. Vienam dirbančiam pareigūnui krūvis padidėjo kone dvigubai – 40 ir daugiau procentų“, – nerimą keliančią situaciją atskleidė Vidaus reikalų sistemos profsąjungos pirmininko pavaduotojas Vladas Sanda.
Dėl ikiteisminių tyrimų gausos ne tik kone dvigubai išaugo pareigūnų darbo krūvis, bet dėl smurtautojų persipildė areštinės. Policijos vadovai suskaičiavo, kad jiems įgyvendinti įstatymą per metus reikėtų bent kelių papildomų milijonų, tačiau tam neskirta nė lito.
„Atsiradus papildomai funkcijai, jos vykdymui reikia skirti papildomų lėšų arba panaikinti kokias nors kitas funkcijas“, – sakė policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.
„Šio įstatymo vykdymui per metus reikėtų skirti papildomai 6 milijonus litų lėšų. Vargu ar policija iš savo vidinių rezervų galėtų rasti tokį pinigų kiekį. Mūsų komitetas jau kreipėsi į finansų komitetą, finansų ministeriją dėl tų papildomų pinigų skyrimo. Kai nepavyko, siūlėme biudžeto pataisą, kuria šio įstatymo vykdymui numatančią skirti bent 3 milijonus litų, kurie nors šiek tiek uždengtų tą skylę. Deja, nebuvome išgirsti“, – dėstė Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Dalia Kuodytė.
Jei nebus papildomo finansavimo, anot pareigūnų, jau netolimoje ateityje gali tekti netgi sukti galvą, kuo pamaitinti į areštines sukištus smurtautojus. Teigiama, kad sunkiausiai verčiasi rajonų policijos komisariatai. Tačiau Vyriausybės vadovas pažadais apie papildomus pinigus nesižarsto.
„ Mes kol kas neplanuojame persvarstyti 2012 m biudžeto. Su 2012 m. biudžetu Lietuva gyvena dar tik 14 d. Institucijos ir žinybos turi tvarkytis su tais pinigais, kurie yra įdėti į biudžetą. Galbūt metų viduryje mes galėtume planuoti vienokias ar kitokias peržiūras, bet kol kas apie tai anksti kalbėti“, – aiškino Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.
Tačiau pareigūnai laukti negali – dėl smurtautojų šeimose kasdien skambučių sulaukiama dešimtimis, o kartais ir šimtais, todėl papildomų pinigų ar papildomų darbo rankų policijai reikia jau dabar. Sprendimų pareigūnai bando ieškoti patys.
„Ieškome įvairių būdų, kaip optimizuoti procesus. Sakykime, supaprastinti tą patį procesą, pagreitinti. Ieškome kontaktų su prokurorais, teisėjais, kad tie procesai neužsitęstų, nes šiuo metu iš mūsų pradėtų ikiteisminių tyrimų nė vienas per mėnesį nepasiekė teismo. Tai reiškia, kad visos šios bylos yra pas tyrėjus ir reikalauja jų dėmesio ir darbo“, – kalbėjo Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato viršininkas Arūnas Paulauskas.
„Jau ne pirmas kartas, kai sukuriamas įstatymas, tačiau jo įgyvendinimui pinigų neskiriama. Tokia įdomi situacija – ką daryti, kad karvė mažiau valgytų ir daugiau pieno duotų? Tai ją reikia mažiau šerti ir daugiau melžti. Panašią politiką turbūt taiko ir mūsų vyriausybė“, – vaizdingai susiklosčiusią situaciją apibūdino V. Sanda.
Anot policijos vadovų, vis dėlto nesulaukus papildomo finansavimo, nuostolių nepavyks išvengti – norint tinkamai tramdyti smurtautojus šeimose, papildomų pinigų policijai teks ieškoti lėšas nurėžiant nuo kitų savo funkcijų.
Kristina Garalevičiūtė
LTV „Savaitė“
www.lvcom.lt
