Primename, kad J. M. yra pateikti įtarimai dėl nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų, galimai įvykdytų per Sausio 13-osios įvykius.

Už šiuos nusikaltimus Baudžiamasis kodeksas numato maksimalią laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.

Nutartyje nurodoma, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šioje proceso stadijoje jos pakanka kaip pagrindo manyti, jog įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro.

Priimant sprendimus dėl skunde pateiktų argumentų, susijusių su J. M. sveikatos būkle, buvo remiamasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu, kuris garantuoja suimtam asmeniui kokybišką gydymą kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

Jeigu laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių suteikti būtinąją pagalbą, ji gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą.

Taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 3 d. numato suimtojo teisę būti paleistam proceso metu, jei kitomis priemonėmis užtikrinamas jo atvykimas į teismą.

Ši teisė nėra absoliuti, nors skunde ir nurodoma, kad įtariamojo giminaičiai yra pasirengę mokėti 100 tūkst. litų užstatą, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje tai patvirtinančių dokumentų nėra.

Pažymėtina, kad teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, turi teisę nutartį panaikinti arba ją palikti nepakeistą, tačiau, jei nutartis panaikinama, prokuroras turi paskirti švelnesnes kardomąsias priemones. Šiuo atveju užstatas nėra sumokėtas, todėl nėra galimybės užtikrinti, jog minėta kardomoji priemonė galės būti paskirta.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.