"Reikia pasakyti, kad be prokurorų sutikimo tikriausiai niekas neišduoda sankcijų arba, paprastai pasakius, niekas neišduoda leidimo klausytis telefoninių pokalbių. Aš tai vertinu neigiamai ir manau, kad žurnalistai turėtų kreiptis į teismą, o teisėsaugos institucijos, jeigu turi kokių nors įtarimų, turėtų naudoti visiškai kitas priemones. Mano vertinimu, pagal tai, kas vyksta Lietuvoje, politikai, pirmiausia, vadovaudamiesi tiek kai kuriais Baudžiamojo kodekso straipsniais, tiek Konstitucija, iki galo turėtų išsiaiškinti, ar Lietuvoje "populiaru" taikyti šitokias priemones, aiškinantis kai kuriuos dalykus, kurie yra keliami teisėsaugos institucijų", - ketvirtadienį interviu "Žinių radijui" sakė Ministras Pirmininkas.
A. Butkevičius pakartojo, kad žurnalistai turėtų kreiptis į teismą, kuris teisinėje ir demokratinėje šalyje įvertintų situaciją.
Vyriausybės vadovas politikams, kad panašūs atvejai nepasikartotų ateityje, siūlė tam užkirsti kelią.
"Reikia elgtis ryžtingai ir išsiaiškinti. Žiūrint į perspektyvą, reikia užkirsti kelią tokių priemonių taikymui - tiek žurnalistų, tiek kitų pokalbių neturi būti klausomasi", - sakė Premjeras ir neatsakė, ar esąs tikras, jog jo pokalbių niekas nesiklauso.
Trečiadienį paaiškėjo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslaptį sudarančios informacijos apie galimas informacines atakas prieš Lietuvos vadovus atskleidimo, buvo pasiklausoma 17 naujienų agentūros BNS darbuotojų. Tokią informaciją naujienų agentūra pirmadienį gavo iš prokuratūros.
Naujienų agentūra konstatuoja, kad žurnalistų pokalbių klausymasis šiurkščiai pažeidžia žiniasklaidos laisvę ir yra visiškai nepriimtinas demokratinėje teisinėje valstybėje.
Paaiškėjo, kad buvo klausomasi ir dar 4 Prezidentūros darbuotojų.
Teismo nutartį dėl slaptų tyrimo veiksmų BNS svarsto skųsti Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas pernai gruodį paskelbė, kad šiame tyrime Vilniaus miesto apylinkės teismas prokuroro prašymu buvo neteisėtai sankcionavęs kratą BNS redaktorės namuose ir įpareigojęs ją atskleisti informacijos šaltinį.
Naujienų agentūra BNS kreipėsi į Teisėjų tarybos pirmininką Gintarą Kryževičių, generalinio prokuroro pareigas einantį Darių Raulušaitį ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą Saulių Urbanavičių dėl masinio žurnalistų pokalbių klausymosi.
ELTA primena, kad naujienų agentūra BNS informaciją, remdamasi ta pažyma, kurioje rašoma apie galimas Rusijos informacines atakas prieš Prezidentę ir kitus aukščiausius šalies pareigūnus, parengė spalio 31 dieną.
Vilniaus apylinkės teismo teisėjui Gediminui Viederiui suteikus leidimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko kratą agentūros redaktorės namuose ir įpareigojo atskleisti įslaptintos informacijos paskelbimo šaltinį.
Vilniaus apygardos teismas (VAT) konstatavo, kad žemesnės instancijos teismo teisėjas, priimdamas tokius sprendimus, pažeidė įstatymus.
