Į teismą šiuo klausimu kreipėsi Seimas, pernai gruodį nusprendęs pritarti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadai ir pradėjęs apkaltos procesą "Drąsos kelio" partijos atstovei N. Venckienei.

Teikime pradėti apkaltą N. Venckienei buvo pabrėžiama, kad Seimo narė be pateisinamų priežasčių praleido Seimo plenarinius ir komiteto posėdžius, taip neatliko savo konstitucinės priedermės atstovauti tautai, sulaužė duotą Seimo nario priesaiką ir galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

ELTA primena, jog N. Venckienės apkaltą inicijavo Liberalų sąjūdžio frakcija. Iniciatyvą savo parašais parėmė 41 Seimo narys iš Liberalų sąjūdžio, Socialdemokratų, Tėvynės sąjungos ir Mišrios Seimo narių grupės frakcijų.

Pagal Statutą, Seimas tuomet sudarė socialdemokrato Vytauto Saulio vadovaujamą specialiąją tyrimo komisiją, kuri nustatė, jog yra pagrindas Seimo posėdžių nelankančiai Seimo narei pradėti apkaltos procesą. Tuomet tokią išvadą palaikė 7 iš 12 komisijos narių, o prieš balsavo "Drąsos kelio", Darbo partijos, "Tvarkos ir teisingumo" ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai.

Seimui pritarus tokioms komisijos išvadoms, buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą.

Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. savo nutarime yra konstatavęs, kad dalyvavimas Seimo posėdžiuose yra konstitucinė Seimo nario pareiga.

Partijos "Drąsos kelias" lyderė N. Venckienė Seime nesirodo jau daugiau kaip metai. Manoma, kad ji su nepilnamečiu sūnumi yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje.

Pernai gegužės 9 dieną buvo pradėta N. Venckienės paieška.