„Nors išmaniąsias technologijas dažnai naudojame pramogai, informacijos vartojimui, ar skanios vakarienės paieškoms, jos pasitarnauja ir rimtų iššūkių akivaizdoje, pavyzdžiui, kovoje su pandemija. Robotai lengvino medikų darbą, dronai pranešdavo svarbią informaciją, nuotolinio bendravimo platformos įgalino sklandų darbą, o išmaniosios programėlės lengvino karantino kasdienybę“, – pasakoja „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas ir plačiau aptaria technologijas, padėjusias pasaulinėje kovoje su koronavirusu.
Robotai tiekė maistą ir dezinfekcinį skystį
Virusui plintant visame pasaulyje, imta baimintis sveikatos sistemos krizės, kai užsikrėtusių pacientų bei gydytojų skaičius per didelis, kad būtų įmanomas kokybiškas susirgusiųjų gydymas. Todėl saugant priešakinėse linijose dirbančius medikus, į pagalbą buvo pasitelkti robotai.
„Vienoje Kinijos ligoninėje siekta kiek įmanoma daugiau procesų skaitmenizuoti ir išmaninti, o kontaktą su sergančiais turinčius medikus pakeisti robotais. Iš dalies toks planas ir buvo įgyvendintas – temperatūrą pacientams matuodavo ir dezinfekcinį skystį purkšdavo savaeigės mašinos, o informaciją perduodavo IoT (angl. Internet of Things) technologijos pagrindu veikiantys prietaisai“, – pasakoja K. Špiliauskas.
Pandemijos metu pavojaus zonoje atsirado ne tik medikai, bet ir kiti, būtinąsias paslaugas teikiantys, žmonės – parduotuvių pardavėjai, viešojo transporto vairuotojai ar maisto produktus tiekiantys darbuotojai. Karantino metu juos taip pat keitė robotai – kai kur maistą ir vaistinius preparatus vežiodavo savaeigės mašinos, kitur užsikrėtusius maitino kalbantis robotukas.
„Štai viename Kinijos viešbučių karantinuotiems svečiams maistą dalino ne kas kitas, kaip tikrų tikriausias robotas. Mažojo Riešutėlio (angl. Little Peanut) vardą turinti savaeigis aparatas automatiškai judėdavo nuo durų prie durų, o jas atidariusius žmones pasitikdavo pasveikinimu ir palinkėdavo gero apetito. Žmonės telikdavo iš lentynėlės pasiimti savo maisto davinį – taip buvo iš esmės sumažintas fizinis kontaktas su užsikrėtusiais“, – pasakoja K. Špiliauskas.
Dronai įspėjo apie būtiną distanciją
Visiems jau puikiai pažįstamos bepilotės skraidyklės (dronai) taip pat buvo pasitelktos koronaviruso akivaizdoje atliekant svarbias užduotis. Šie išmanieji prietaisai ne tik padėjo sumažinti fizinio kontakto galimybę, tačiau ir didino procesų efektyvumą.
„Ruandoje, Afrikoje, dronai į labaratorijas gabendavo svarbiausias medicinos priemones, Virdžinijos valstijoje, JAV, tiekdavo maistą, o Kinijoje sklęsdavo virš gatvėse judančių žmonių ir matuodavo jų kūno temperatūrą. Taip bepilotės skraidyklės leido būtinuosius procesus atlikti sparčiau, nenaudojant ir taip stingančių žmogiškųjų išteklių bei mažinant tokioje situacijoje itin pavojingo fizinio kontakto galimybę“, – sako K. Špiliauskas.
Dronai taip pat skraidė su „QR“ kodo lentelėmis, kurias nuskaičius telefonu, buvo galima pateikti savo sveikatos informaciją, mažiau apgyvendintose vietose skraidyklės purškė dezinfekavimo priemones. O kai kuriose šalyse dronai net gi pavadavo policijos pareigūnus, rašoma pranešime spaudai.
„Vilniuje dronai pasitelkti stebėjimui, ar nevyksta per dideli žmonių sambūriai. Paryžiuje virš žmonių galvų skriejančios bepilotės skraidyklės stebėdavo, ar laikomasi karantino metu būtinos socialinės distancijos, o apie pažeidimus įspėdavo garsiniais pranešimais. Tokia pati strategija buvo taikoma ir Mumbajuje, Niujorke. Tiesa, pastarajame mieste tokią užduotį atliko ne policijos pareigūnų, tačiau įsiutusio JAV piliečio dronas. Gyventojas teigė esąs nepatenkintas, nes žmonės nesilaiko karantino ribojimų, todėl nusprendė savo bepilotę skraidyklę panaudoti tam, kad svarbią žinią apie socialinę distanciją perduotų garsiai ir aiškiai. Šio susirūpinusio amerikiečio prietaisas teikė svarbiausią karantino informaciją praeiviams“, – pasakoja K. Špiliauskas.
Vaizdo skambučiai – gydytojų konsultacijoms
Prasidėjus pirmiesiems ligos atvejams šalyje, panikos apimti žmonės, pajutę net menkiausius sveikatos sutrikimus, kreipėsi į gydytojus. Tokioje situacijoje buvo reikalinga kuo skubiau nustatyti svarbiausią informaciją apie pacientus – simptomus, rizikas, prevenciją. Kai įprastai buvo galima tiesiog apsilankyti pas gydytoją, karantino metu šią informaciją surinkti ir situaciją įvertinti reikėjo nuotoliniu būdu. Čia pasitarnavo nuotolinės gydytojų konsultacijos ir autoatsakikliai (angl. chatbots).
„Karantino metu buvo svarbu ne tik izoliuoti galimai apsikrėtusius, bet ir suvaldyti visų besikreipiančiųjų srautus. Fiziškai ligoninės dalies pacientų priimti negalėdavo, todėl čia itin pasitarnavo nuotolinės gydytojų konsultacijos. Telefonu arba internetu, per nuotolinio bendravimo platformą „Teams“ dalies specialistų konsultacijos visiškai nesudėtingai atliekamos ir per atstumą. Per karantiną ir Lietuvoje gimė kelios iniciatyvos, kai medikai pacientus konsultavo nuotoliniu būdu, ar buvo suburti į vieną bendrą platformą, teikiančią konsultacijas žmonėms“, – pasakoja K. Špiliauskas.
Pandemija sukėlė daug nerimo, todėl dalis pagalbos prašančių ir konsultacijos laukiančių į gydytojus kreipdavosi ne dėl rimtų simptomų, bet dėl nerimo. Čia padėjo autoatsakikliai (angl. chatbots), kurie greitai, be medikų įsikišimo ir visiškai automatiškai suteikdavo žmonėms visą reikalingą informaciją.
„Pavyzdžiui, kompanija „Microsoft“ sukūrė atsakiklį, kuris klausimų pagalba padeda išsiaiškinti, kiek skubi pagalba reikalinga besikreipiančiam žmogui. Tokiu būdu buvo mažinamas medikų darbo krūvis, nes remiantis surinkta informacija žmonių srautai paskirstomi ir nukreipiami ten, kur konkrečiam jų atvejui bus suteikta reikalingiausia pagalba. Panašius sprendimus siūlo ir dirbtinio intelekto kūrėjai „Orbita“ ar „Hyro“, – pasakoja K. Špiliauskas.
Ši technologija paspartino svarbios informacijos ir atsakymų perdavimą žmonėms. Be to, sukurdavo įspūdį, kad bendraujama su gyvu žmogumi, o tai pasimetusiems žmonėms leido jaustis ramiau, emociškai stabiliau.
Judėjimo mastams nustatyti – „Google“ ataskaitos
Kovojant su pandemija buvo svarbu ne tik tirti ir rasti užsikrėtusius, tačiau ir užtikrinti, kad šie turėjo kuo mažesnį fizinį kontaktą su kitais žmonėmis. Bendravę ar vienoje vietoje su sergančių buvę žmonės tuoj pat turėdavo būti apie tai informuoti. Todėl ne vienos šalies valdžia pradėjo svarstyti gyventojų buvimo vietos duomenų pasitelkimo galimybes.
„Nėra abejonės, kad šie duomenys – gali būti naudingi nustatant užsikrėtusio žmogaus judėjimo maršrutus ir kitus asmenis, su kuriais turėtas kontaktas. Tokiu būdu viruso plitimas gali būti stabdomas ankstyvoje stadijoje. Tokias priemones taikė JAV, Singapūras, Lenkija, Izraelis ir Pietų Korėja. JAV derėjosi su tokiais technologijų milžinais kaip „Google“ ir „Facebook“, kad galėtų efektyviai sekti ir analizuoti vartotojų buvimo vietos duomenis. Vis tik šie duomenys – labai jautrūs, tad jų naudojimas turi būti griežtai kontroliuojamas ir pasitelkiamas tik išskirtiniais atvejais“, – pasakoja K. Špiliauskas.
Analizuodama agreguotus anoniminius vartotojų duomenis „Google“ pateikė judumo ataskaitas, kuriose galima matyti, kaip keičiasi žmonių judėjimas karantino metu ir po jo, lyginant su laikotarpiu prieš karantiną. Čia pateikta ir Lietuvos ataskaita, kurioje teigiama, kad parduotuvėse lankosi jau 20 proc. daugiau žmonių, o parkuose – net 120 procentų. Tokią pat ataskaitą pateikė ir „Apple“ – joje aiškiai matoma, jog žmonių judumas jau beveik grįžo į prieškarantininį lygį.
„Tiesa, būtina pastebėti, kad visos šios priemonės sukėlė daug diskusijų visame pasaulyje – žmonės pagrįstai susirūpino savo duomenų saugumu ir privatumu. Tai rodo, kad šie duomenų rinkimo ir analizavimo sprendimai dar turės būti stipriai patobulinti, kad įgautų gyventojų pasitikėjimą ir galėtų būti pasitelkiami plačiau“, – teigia K. Špiliauskas.
Programėlės lengvino karantiną
Dabar, kai telefone vartotojai turi dešimtis programėlių, lengvinančių gyvenimą kiekviename žingsnyje, nenuostabu, kad ši priemonė pasitelkta ir kovoje su koronavirusu. Išmaniosios programėlės naudojamos tiek informacijai perduoti, tiek karantino gyvenimui lengvinti.
„Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susidūrėme karantino metu, buvo ilgas nuotolinio darbo laikotarpis. Kad darbai nesustotų ir toliau vyktų sklandžiai, griebėmės nuotolinio bendravimo platformų „Zoom“ ir „Teams“. Šios programos buvo ypač svarbios ir į mokyklas eiti negalėjusiems vaikams, kad šie ir toliau galėtų tęsti pamokas. Čia išmaniosios programėlės ir kompiuteriams skirtos jų versijos itin palengvino karantino iššūkis – pavyzdžiui, „Zoom“ pagal persiųstų duomenų kiekį „Bitės“ tinkle karantino metu užėmė 45 proc. tokio tipo programėlių sugeneruojamo duomenų srauto“, – prisimena K. Špiliauskas.
Panašu, kad karantino metu, negalėdami apsipirkti fizinėse parduotuvėse, žmonės iš naujo atrado ir elektroninę prekybą – vartotojai internetu išleido beveik 50 proc. daugiau pinigų, rodo „Common Thread“ duomenys. Dėl tos pačios priežasties suklestėjo ir maisto pristatymo į namus paslaugos, pavyzdžiui, „Bolt Food“. Visos šios paslaugos buvo ypač svarbios karantino metu ne tik dėl judėjimo ribojimų, bet ir todėl, kad mažino atsiskaitymų grynaisiais pinigais mastą.
Kovai su koronavirusu atsirado ir naudingų programėlių. Pavyzdžiui, Singapūre sukurta „TraceTogether“ – pirmoji užsikrėtusių žmonių lokacijos identifikavimui skirta ir „Bluetooth“ technologiją naudojanti programėlė. Vėliau Islandijoje atsirado tą pačią funkciją atliekanti „Rakning C-19“, tik joje analizei jau buvo naudojami vietos nustatymo duomenys. Neįtikėtina, tačiau pirmą kartą istorijoje tokios programėlės kūrimui jėgas sujungia ir vieni didžiausių konkurentų technologijų pasaulyje – kompanijos „Apple“ ir „Google“. Jos kuria išmanią, „Bluetooth“ technologija paremtą, fizinio kontakto sekimo sistemą, kurią kitos kompanijos galės integruoti į savo turimas platformas.
