„Daugelis ekspertų sako, kad mažiausiai metai ar pusantrų metų yra reikalingi būtent tam, kad praeitų tie sudėtingi klinikinių tyrimų procesai. Tai užtrunka, nes tyrimai susideda iš kelių etapų. Pradedant nuo keliasdešimt žmonių, paskui kelių šimtų žmonių, vėliau kelių tūkstančių ir vėliau vertinamas vakcinos efektyvumas ir pašaliniai efektai – tai užtrunka daugiausiai laiko. Niekaip čia tų procesų negali pagreitinti, nes reikia žiūrėti, kiek laiko vakcina apsaugo. Nebūtų naudos iš tokios vakcinos, kuri apsaugo tik tris mėnesius“, – LRT radijui sakė LRT mokslininkė.
Šiuo metu, pasak A. Žvirblienės, kai kuriose šalyse jau atliekami tyrimai su žmonėmis.
„Šiuo metu visi tyrimai yra pirmoje klinikinių tyrimų stadijoje. Jau atsirado savanorių, kurie sutiko leisti ant savęs išbandyti vakciną. Tokie tyrimai tik ir prasidėjo. Tai norint įvertinti, kaip ilgai vakcina veiks, reikia tiek laiko ir išlaukti. Kitaip to atsakymo niekaip negausi ir jo neįmanoma susimodeliuoti matematiniais metodais ar ant laboratorijos stalo tai atlikti. Turi būti suleista žmonėms ir turi būti žiūrima, kiek laiko apsauginis atsakas trunka bei kokie bus pašaliniai efektai. Jau yra bent keletas tokių vakcinos kandidatų, bet tai tik pirma klinikinių tyrimų stadija“, – sakė ji.
Jeigu vakcina bus sukurta, tai kasmet jos nereikės kurti, nes virusas nėra labai intensyviai mutuojantis kaip gripo virusas, sakė mokslininkė.
Lietuvos mokslininkai, pasak A. Žvirblienės, labiausiai gali prisidėti prie sukurtos vakcinos tyrimų bei išbandymo.
„Lietuvos moksliniai pajėgumai molekulinės technologijos srityje yra iš tiesų labai dideli ir Lietuva čia turi kuo pasigirti. Esame stipresni nei Latvija ar Estija, turime ir gerai žinomų kompanijų, kurios veikia Lietuvoje, pavyzdžiui, „Thermo Fisher“. Potencialas yra labai didelis. Kitas klausimas, ar tikrai Lietuvoje galima pradėti kurti vakcinas nuo koronaviruso. Visas pasaulis jau tą daro ir žinome, kad jau yra daugiau nei 120 mokslinių grupių ir farmacijos kampanijų, kurios kuria ir jau kažką yra sukūrusios. Turbūt čia nebūtų labai tikslinga įsitraukti į šias varžybas ir sakyti, kad mes čia kažką kuriame. Bet tyrimais – taip. Pavyzdžiui, būsimųjų sukurtų vakcinų, kai reikės jas išbandyti, tirti imuninį atsaką, kurį jos sukelia, tai žinoma, Lietuva turi pakankamai pajėgumų tai daryti“, – teigė VU mokslininkė.
„Lietuvos mokslininkai turi labai didelį įdirbį kuriant rekombinacinius viruso antigenus, tai yra viruso komponentus, kurie yra kuriami genų inžinerijos metodais. Šiuo metu yra kuriami naujo koronaviruso antigenai. Įdirbis tikrai yra, pateikti bendri projektai“, – teigė A. Žvirblienė.
