„Lietuvos ryto“ žurnalistė L. Lavaste bendrauti su teisėsauga priversta po balandį pasirodžiusios publikacijos. Joje prisistatyti nepanoręs teisėjas atskleidė galimas teismų sistemos ydas – žurnalistei papasakojo, kaip papirkinėjami teisėjai, kaip advokatai, prokurorai ir teisėjai derina bylų nuosprendžius.
„Jis pradžioje net sakė, kad gal ir galima minėti [jo pavardę]. Bet kai straipsnį parašiau ir parodžiau, jis jam pasirodė drastiškas, nors su viskuo [kas parašyta] sutiko. Ir bijodamas represijų paprašė, kad jo pavardė nebūtų atskleista“, – pasakoja L. Lavaste.
Ne vieną skandalingą istoriją paviešinusi žurnalistė po publikacijos sulaukė net kelių Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kvietimų į apklausas. Esą jose buvo užduodamas tik vienas klausimas – kas yra informacijos šaltinis.
Žurnalistei jo neatskleidus, prokurorai kreipėsi į teismą, kuris priėmė itin retą nutartį – įpareigojo tai padaryti.
„Turimais duomenimis, vienintelis informacijos šaltinis kol kas yra žurnalistė, tai atliekam visus galimus tyrimo veiksmus, kaip ir visais kitais atvejais“, – teigia prokuroras Mindaugas Barkauskas.
Tačiau žurnalistė sako, kad labiausiai ją nustebino faktas, jog pareigūnams prašymą pradėti tyrimą pateikė Aukščiausiojo Teismo teisėjas Jonas Prapiestis.
Teisėjas teigia kitaip elgtis negalėjęs, nes neapklausus šaltinio, prokurorai negalėtų ištirti, ar straipsnyje paminėti faktai yra teisingi.
„Aš supratau, kad tame straipsnyje kaip tik buvo toks signalas, kad jei būtų kreipimasis, tada būtų informacijos dar daugiau nei rašoma. Tai manau, kad praleisti tokią progą, jei kažkas vyksta neteisėto, būtų nedovanotina“, – tvirtina J. Prapiestis.
„Jei ponas J. Prapiestis būtų išsikvietęs ir sakęs: gal jūs, kaip žurnalistė, turite daugiau medžiagos, aš jam būčiau atnešęs visas bylas, kurios mane pasiekė po straipsnio. Ten tikrai yra daug, apie ką pagalvoti, ir erdvės gerinti teismų sistemą.
Bet man buvo užduodamas vienas vienintelis klausimas – kas yra jūsų šaltinis. Aš tikrai turėjau pagrindo manyti, kad su šaltiniu norima susidoroti“, – sako L. Lavaste.
Pagal įstatymus, teismas gali įpareigoti žurnalistą atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, tačiau tik dviem atvejais – jei kyla pavojus gyvybei arba valstybės saugumui.
Žurnalistų sąjungos pirmininkas primena, kad be įstatymų žurnalistas dar turi paisyti ir Etikos kodekso.
„Ir Etikos kodeksas labai aiškiai sako, kad žurnalistas kiekvieną kartą prieš atskleisdamas šaltinį turi gauti to žmogaus sutikimą, kad šis nebijotų, kad nenukentėtų dėl to, ką pasakė.
Ir pagal įstatymą teismui yra galimybė reikalauti to šaltinio, beje, labai išimtinais atvejais, bet net ir tokiu atveju žurnalistas pagal Etikos kodeksą privalo atsiklausti žmogaus.
Ir jei žmogus nenori, bijo dėl savęs, žurnalistas privalo jį apsaugoti. Tai yra turi prisiimti vienokią ar kitokią atsakomybę, gal net kartais gauti kokią nors baudą“, – teigia Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Žurnalistų sąjungos vadovas sako, kad tai antras kartas Lietuvoje, kada teismas nurodė atskleisti informacijos šaltinį. Tačiau iki šiol tą daryti žurnalistai atsisakė.
