KT nusprendė, jog Seimo 2013 liepos 2 d. sprendimas grąžinti darbiečius į Seimo rinkimų sąrašus, sudarant galimybę jiems tapti parlamentarais, kai atsilaisvins kurio nors partiečio vieta Seime, prieštarauja Konstitucijai. Būtent Ž. Pinskuvienė ir užimtų "darbiečio" Viktoro Uspaskicho vietą Seime, jeigu šis nuspręstų vykti į Europos Parlamentą.
KT argumentavo sprendimą tuo, jog pagal Konstituciją, Seimas galutinį sprendimą dėl rinkimų rezultatų priima tik remdamasis KT išvada, o nustatyti, ar per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas, gali tik teisminės valdžios institucija, nes rinkimų įstatymo pažeidimo nustatymas yra teisinio, o ne politinio vertinimo dalis.
ELTA primena, jog 2012 metų Seimo rinkimuose į viešumą iškilo masinis balsų pirkimo faktas kalėjimuose ir Seimas bei Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar per rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
KT tuomet nusprendė, jog buvo pažeistas Rinkimų įstatymas, ir Seimas patvirtino galutinę savo sudėtį, išbraukdamas skandale minimus "darbiečius" J. Pinskų, Ž. Pinskuvienę, J. Gaudutienę ir V. Gricių. Tačiau vėliau jau naujos sudėties Seimo dauguma leido jiems "grįžti" į rinkimų sąrašus, argumentuojant, kad šie politikai balsų pirkimo byloje yra tik liudininkai.
Šį Seimo sprendimą KT apskundė "Drąsos kelio" frakcijos narys Vytautas Matulevičius.
2013 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį keturiems asmenims, susitarusiems už 30 tūkst. litų papirkti 3 tūkst. kalinių, kad šie 2012 m. Seimo rinkimuose balsuotų už Darbo partiją daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat suteiktų pirmumo balsus Darbo partijos sąraše įrašytiems jos kandidatams - J. Pinskui, Ž. Pinskuvienei, J. Gaudutienei, V. Griciui ir Viačeslavui Ždanovičiui.
Darbo partijos frakcijos Seime seniūno Vytauto Gapšio vertinimu, šis KT sprendimas yra kompromisinis, kadangi teismas pasakė, jog "formos atžvilgiu sprendimą reikėjo priimti kitaip - pirma kreiptis į Konstitucinį Teismą ir gauti kitą jo išvadą".
V. Gapšys žadėjo ieškoti teisinių kelių ir inicijuoti naują KT išvadą.
"Darysime viską, kad būtų atstatyti teisiškai objektyvus rezultatai. Jeigu tie žmonės nepadarė jokių pažeidimų ir tam reikia priimti vienokius ar kitokius teisinius sprendimus, pavyzdžiui priimti naują KT išvadą, manau yra logiška, kad šiuo atveju bus kreiptasi į KT, pateikti argumentai ir teismas turės tai įvertinti", - po sprendimo paskelbimo kalbėjo V. Gapšys.
"Darbiečio" manymu, faktinės bylos aplinkybės yra papildytos ir aiškesnis, KT praeitą sprendimą turėjo priimti per labai trumpą laiką, nebuvo kitų teismų sprendimų, tuo tarpu dabar KT turi visiškai kitas sąlygas priimti naują sprendimą.
Visiškai kitaip sprendimą interpretavo "Drąsos kelio" frakcijos narys V. Matulevičius, pasak kurio, KT vienareikšmiškai pasakė, jog negalima pirkti rinkėjų balsų ir patekti į Seimą.
"Buvo mestas iššūkis visuomenei, opinijai ir teisingumo principams. Šiandien mes gavome atsakymą, kad šitaip Seimas negali elgtis. Puikiai žinote, kas Lietuvoje, jeigu ji yra teisinė valstybė, gali nustatinėti, kokie asmenys pažeidė ar nepažeidė įstatymus. Tai daryti gali tik teismas. Ir štai šiandien yra atsakymas - esame teisinė valstybė, kur galioja konstitucinis valdžių pasidalijimo principas", - kalbėjo V. Matulevičius.
