Konkurencijos taryba nustatė, kad nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki liepos 7 d. svetainėje pigu.lt kelioms buitinės technikos prekėms skelbtos riboto laikotarpio akcijos trukdavo 1, 2, 4 arba 5 dienas, kurioms praėjus, po kelių dienų ar netgi kitą dieną analogiški akcijų pasiūlymai buvo pradedami skleisti iš naujo. Tokios besikartojančios akcijos, pažymėtos mažėjantį laiką skaičiuojančiu laikrodžiu, skelbtos nuo 4 iki 9 kartų.

Išnagrinėjęs bendrovės skundą LVAT pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad „Pigu“ skleista reklama galėjo skatinti vartotoją įsigyti siūlomą prekę kuo greičiau ir ribojo jo galimybę priimti teisinga informacija paremtą sprendimą, todėl bendrovė pagrįstai nubausta už Reklamos įstatymo pažeidimą.

„Pigu“ argumentavo, kad reklamose nebuvo teiginių, jog prekėms taikomos nuolaidos ir kad vartotojai turėtų skubėti pasinaudoti galimybe įsigyti prekes mažesnėmis kainomis, o minėtu laikotarpiu buvo vykdoma „kainos užšaldymo akcija“, kuri reiškė, jog iki laikrodžiu pažymėto termino pabaigos kaina nedidės. LVAT atmetė tokius bendrovės argumentus ir pritarė Konkurencijos tarybos išaiškinimui, jog vidutinis vartotojas, matydamas žodį „akcija“ ir procento simbolį, galėjo manyti, jog siūlomų prekių kainos yra mažesnės, palyginti su įprastinėmis, o laikrodžio simbolis bei iki akcijos pabaigos likęs laikas sudarė pagrindą vartotojui vertinti, kad taikoma nuolaida yra terminuota ir kad pasibaigus jos galiojimui, prekės bus parduodamos už didesnę kainą.

Anot teismo, nustatydama tokius trumpus akcijos laikotarpius, bendrovė būtent ir siekė paskatinti pirkėjus sprendimą dėl prekės įsigijimo priimti spontaniškai ir kuo greičiau, o toks elgesys yra pakankamas konstatuoti tiek klaidinančiai reklamai, tiek nesąžiningai komercinei veiklai, rašoma Konkurencijos tarybos pranešime.

LVAT taip pat kaip nepagrįstus atmetė bendrovės „Pigu“ teiginius, jog komercinės veiklos klaidingumas turėtų būti vertinamas remiantis naujausiais elgesio ekonomikos tyrimų rezultatais. Teismas patvirtino jau anksčiau suformuotą praktiką nurodydamas, jog vidutinį vartotoją kontrolės institucijos ir teismai turėtų nustatyti patys, atsižvelgdami į tikėtinus vidutinio vartotojo lūkesčius ir, nesinaudodami ekspertų ataskaitomis ar vartotojų apklausų rezultatais, įvertinti bei nuspręsti, ar veikla gali klaidinti vidutinį vartotoją.

LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.