„Jeigu šalia priklausomybę turinčio asmens auga vaikas, netinkamas suaugusiojo elgesys neabejotinai sukelia ilgalaikių padarinių kartu gyvenančių vaikų fizinei ir emocinei sveikatai, mokymuisi, ateičiai. Vaikai, gyvenantys žalingai alkoholį vartojančių šeimose, patiria problemų ne tik dėl psichologinių veiksnių, susijusių su girtaujančių artimųjų elgesiu, bet ir dėl nepatenkinamų pagrindinių fizinių poreikių. Jiems gali trūkti visaverčio maisto, kokybiškų buities sąlygų miegoti ir ilsėtis, konkrečiam sezonui ir aplinkybėms tinkamų rūbų, mokymuisi ir socializacijai reikalingų priemonių“, – sako Maksim Kostiučenko, Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos specialistas, dirbantis su priklausomybę ar jos simptomų turinčiais asmenimis, ir (ar) jų šeimomis.
Įsitikinti, ar aplinka šeimoje saugi ir tinkama vaikui, geriausiai gali vaiko teisių apsaugos specialistai, bendradarbiaudami su savivaldybių atstovais, kurie šeimoms skiria kompleksinę pagalbą, koordinuoja teikiamas socialines, sveikatos priežiūros, psichologo pagalbos ar kitas paslaugas.
Pasak M. Kostiučenko, nemaža dalis mokinių į mokyklas ateina iš šeimų, kuriose vienas iš tėvų, abu tėvai, ar kiti artimieji žalingai vartoja alkoholį ar yra nuo jo priklausomi, rašoma pranešime spaudai. Šie vaikai patiria gerokai daugiau įvairių socialinių, sveikatos ir mokymosi sunkumų nei jų bendraamžiai, ši problema lemia vaikų, gyvenančių tokiomis sąlygomis, atskirtį – ekonominę, socialinę, elgesio.
„Vaikai didžiulę įtampą patiria dėl daugybės neigiamų patyrimų ir labai prieštaringų jausmų. Jie myli savo tėvus, nori jiems padėti, svajoja apie darnią šeimą, kurioje galėtų jaustis saugūs ir mylimi, ir kartu pyksta ant tėvų, jaučia bejėgiškumą ir kaltę, jaučiasi atsakingi už šeimos garbę. Neigiamų patyrimų ir jausmų gausa sekina fizines ir psichikos galias. Fiziniai nepritekliai, alkis, miego stoka, skausmas, baimė, liūdesys, apmaudas, kaltė menkina mokslo pasiekimus, stabdo asmenybės tobulėjimą. Tokie vaikai gali būti dirglesni, įsitempę, netinkamai elgtis, būti pasyvūs, abejingi“, – sako mobiliosios komandos specialistas M. Kostiučenko.
Įspėjantys ženklai, kad vaikas patiria sunkumų dėl šeimoje žalingai vartojamo alkoholio:
pesimistiškai ir nepatikliai vertina planuojamas malonias veiklas.
Pasisako, kad ragavo alkoholio, kad tėvai tam neprieštarauja.
Pernelyg daug žino apie alkoholio vartojimą ir elgesį išgėrus.
Greitai nusivilia.
Turi nerealistiškų lūkesčių.
Dėl neaiškių priežasčiųpraleidinėja pamokas, pedagogams sudėtinga pasiekti tėvus telefonu, vaikas „tarpininkauja“ tarp mokytojų ir tėvų.
Vaiko teisių apsaugos specialistai įsitikinę, kad būtent tėvai ir artimieji atlieka lemiamą vaidmenį kurdami sveiką ir blaivią aplinką, nustatydami taisykles ir rodydami gerą pavyzdį vaikams. Kai vaiko aplinkoje nėra jo gerovei būtinų paramos sistemų, tokių kaip šeima, giminės, kaimynai ir bendruomenė, arba jos nesuteikia reikiamo palaikymo, padėti galėtų mokyklos specialistų struktūruotai ir tikslingai teikiama pagalba, koordinuojamos socialinės paslaugos.
„Mokyklose dirbantys specialistai gali padėti vaikams paaiškindami, kas vyksta su jų tėvais, padėdami geriau suprasti savo jausmus ir įveikti problemas, aktyviai įgyvendindami vaikų teisę mokytis, būti apsaugotiems nuo alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų. Tačiau, pripažinkime, mokykla yra nepajėgi šios sudėtingos problemos spręsti viena. Tam yra sukurtas platus valstybės tarnybų ir nevyriausybinių organizacijų tinklas, į kurias galima kreiptis, su kuriomis galima konsultuotis ir įtraukti jas į kompleksinę pagalbą vaikams, kurių artimieji alkoholį vartoja žalingai“, – sako mobiliosios komandos specialistas M. Kostiučenko.
Moksliniai tyrimai rodo, kad šeimose, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu, augantys vaikai penkis kartus dažniau patiria valgymo sutrikimų; tris kartus dažniau nusižudo; turi keturis kartus didesnę grėsmę pradėti rizikingai vartoti alkoholį ar tapti nuo jo priklausomi.
Tad kodėl alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų šeimose vaikai ne visuomet sulaukia jiems reikalingos pagalbos? Pasak M. Kostiučenko, vaikai dažniausiai nesako tiesos apie juos kamuojančias problemas, neišsipasakoja apie patiriamą smurtą, drovisi prisipažinti, kad jiems trūksta reikalingų priemonių ir net maisto. Jie baiminasi tarnybų ir pareigūnų įsikišimo, nerimauja dėl pasekmių kitiems savo šeimos nariams, bijo, kad šeima iširs, o jie patys atsidurs valstybės globoje. Neretai ir kiti suaugę šeimos nariai reikalauja, kad vaikai su niekuo neaptarinėtų šeimos problemų, artimųjų alkoholio vartojimo. Vaikui trukdoma kreiptis pagalbos, nes kiti šeimos nariai bijo patys nukentėti, baiminasi neteksiantys vaikų, todėl kaip įmanydami neigia kartu gyvenančio asmens piktnaudžiavimą alkoholiu.
Žalingas vieno ar abiejų tėvų alkoholio vartojimas didina riziką, kad tokiose šeimose augantys vaikai:
patirs skurdą, fizinius nepriteklius, bus nepakankamai pasirūpinta jų svarbiausiais fiziniais poreikiais.
Trūks suaugusiųjų priežiūros ir palaikymo, nebus kas domisi jų sunkumais ir pasiekimais.
Stokos dienotvarkės, rutinos, nuspėjamumo ir saugumo namuose.
Patirs psichologinį apleistumą – nebus patenkinami saugumo, prisirišimo, priklausymo ir vystymosi poreikiai.
Pasieks menkesnių mokymosi rezultatų, dėl to sumažės jų galimybės ateityje siekti aukštesnio išsimokslinimo, geresnio darbo, didesnio užmokesčio.
Bus menkiau socializuoti, neįgis reikalingų bendravimo įgūdžių, jų socialinis mobilumas bus menkesnis.
Dažniau patirs fizinį ir emocinį smurtą.
Dažniau patirs seksualinę prievartą.
Matys, kaip aplinkoje vartojamas alkoholis, narkotikai, rūkoma.
Matys, kaip smurtaujama prieš kitus (brolius, seseris, motiną ar tėvą).
Kviečiame nelikti abejingais ir apie vaikus, kurie galimai patiria žalą gyvendami su priklausomais asmenimis, pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui. Gavę pranešimą, specialistai apsilanko vaiko gyvenamojoje vietoje, išsiaiškina situaciją ir, esant būtinybei, imasi priemonių, kad būtų apgintos vaiko teisės bei geriausi interesai.
