Kaip pasakoja „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius, per pastarąjį dešimtmetį stebėjome tikrą technologijų skvarbą į bemaž kiekvieną gyvenimo sritį – inovacijos suteikė naujus sprendimo būdus ir paslaugas, kokių dar neturėjome.

„4G neabejotinai yra viena iš didžiausią įtaką mūsų įpročiams padariusių technologijų. Didėjant mobiliojo interneto greičiui augo ir vis dar auga duomenų suvartojimas, mobilieji duomenys ir jais paremtos paslaugos tampa svarbesni net už skambučius ir SMS. Technologijų kompanijos matė, kad pasitelkiant vis gerėjantį ryšį gali pasiūlyti vartotojams naujų produktų – taip atsirado įvairios programėlės, žaidimai, muzikos ir filmų transliacijos ir daugybė kitų paslaugų“, – sako A. Šemeškevičius.

Kokie dar, be 4G, technologiniai laimėjimai mini dešimties metų jubiliejų? A. Šemeškevičius siūlo prisiminti 10 reikšmingiausių pergalių:

1. Mobiliosios programėlės ir žaidimai. Prieš 10 metų programėlės tik skynėsi kelią į išmaniuosius telefonus, mat jų rinka dar tik kūrėsi. Populiarėjo ne tik įvairios aplikacijos, bet ir žaidimai, kurie persikėlė iš televizoriaus į mažesnį, telefono, ekraną. Galėtume išvardinti daugybę būtent mobiliojoje platformoje suklestėjusį žaidimą: „Candy Crush“, „Angry Birds“, „Pokemon GO“, „Fortnite“ ir t.t. Remiantis „Statista“ 2019 m. trečiojo ketvirčio duomenimis, 25 proc. amerikiečių savo telefonuose turi daugiau nei 31 aplikaciją.

2. Socialiniai tinklai. Pastarąjį dešimtmetį neįtikėtinais tempais augo ir plėtėsi socialiniai tinklai. „2009-uosius galima vadinti „Twitter“ ir „Facebook“ proveržio metais, nuo tada jie nuolat auga ir plečia siūlomų paslaugų spektrą, nuo e. komercijos galimybių, tiesioginių vaizdo transliacijų iki nuosavos valiutos. Kiti bando tarp senbuvių įsisprausti kurdami naujas platformas, kurios pasižymi išskirtinėmis funkcijomis ar galimybėmis, taip užpildydami nišines vietas“, – teigia A. Šemeškevičius.

3. Muzika ir filmai internete. Internetas metė iššūkį DVD filmų nuomos verslui ir CD diskams. „Netflix“ 2010 m. pristatė galimybę legaliai žiūrėti filmus ir serialus internetu už mėnesinį mokestį, o „Spotify“ 2009 m. pradėjo kelionę link didžiausios muzikos bibliotekos pasaulyje. Šios turinio transliacijų platformos netruko sulaukti nuožmios konkurencijos, ypač „Netflix“, nes į šią rinką jau žengė tokie turinio milžinai, kaip HBO, „Disney“ ir „Amazon“.

4. Bitkoinas ir blokų grandinės technologija. Savo vietos virtualioje erdvėje ieškojo ne tik pramoginis turinys, bet ir finansiniai instrumentai – valiutos. 2009-aisiais dienos šviesą išvydę bitkoinai nuo praktiškai jokios vertės neturėjusių skaitmeninių failų užaugo iki milijardais vertinamos blokų grandinės (angl. blockchain) pagrindu veikiančios kriptovaliutų rinkos, o šiuo metu 1 bitkoinas yra vertas daugiau nei 6 tūkst. dolerių. Tiesa, A. Šemeškevičius atkreipia dėmesį, kad ir čia neišvengta burbulų: 2017 m. pabaigoje spekuliantai bitkoino vertę buvo pakėlę iki beveik 20 tūkst. JAV dolerių.

5. „Kickstarter“. Ši internetinė sutelktinio finansavimo platforma padėjo įvairių dizaino, technologijų ir kitų sričių projektams lengviau išvysti dienos šviesą. Taip pat ji įrodė, kad norint sulaukti sėkmės nebūtinas finansinis užnugaris – svarbiausia įtikinti žmones, kad jūsų idėja ar prototipas yra vertas jų pinigų.

6. „Gmail“. Po kiek daugiau nei 5 metus trukusio beta versijos testavimo, prieš dešimtmetį „Google“ išleido visiems atvirą „Gmail“ elektroninį paštą, kuris tuo metu pasižymėjo tokiomis revoliucingomis savybėmis, kaip nuolat auganti dėžutės talpa ir pokalbio režimas vietoj palaidų laiškų puokštės. Šiandien tai – viena populiariausių el. pašto tarnybų pasaulyje, kurios paslaugomis naudojasi per 1,5 mlrd. žmonių. „Microsoft“ taip pat bando neatsilikti, siūlydamas nemokamą pašto dėžutę „Outlook“ (buvęs „Hotmail“) su gausybe funkcijų.

7. „Minecraft“. Kiekviena karta turėjo savo „statybų aikštelę“. Kadaise vaikai kapstėsi smėlio dėžėse, vėliau buvo „Lego“ konstruktoriai, o tobulėjant technologijoms statybos persikėlė į kompiuterių ekranus: 2009 metais pasaulį išvydo „Minecraft“. Žaidėjai pradėjo statyti ištisus miestus, o lietuviai šiame žaidime pastatė virtualią „Tesla Gigafactory“ gamyklą ir taip atkreipė ne tik pasaulio žiniasklaidos, bet ir pačios „Tesla“ dėmesį. Deja, tikrai gamyklai „Tesla“ pasirinko Berlyną.

8. „Uber“. Naujųjų metų naktį vairuotoją norėjęs pasamdyti Garrettas Campas už tai suplojo 800 JAV dolerių. Išleidęs tokią sumą, vyras susimąstė – ar galima rasti būdą, kaip sumažinti tokias išlaidas? Taip atsirado pirmoji pavėžėjimo platforma. „Uber“ veiklos modelis įkvėpė šios platformos plėtrą į kitas paslaugų sritis, pavyzdžiui, maisto išvežiojimą.

9. Palydovinė navigacija. „Žemėlapius visam laikui siekusi pakeisti palydovinė navigacija iš pradžių buvo brangi technologija, įkalinta sunkiame korpuse. Šiuo metu tam nebereikia specialių prietaisų – užtenka išmaniojo telefono ir adreso. Maža to, paslauga ne tik tapo nemokama, bet dar ir praneša, kur formuojasi spūstys ar įvyko avarija“, – sako A. Šemeškevičius.

10. Paieška realiuoju laiku. Prieš dešimtmetį paieškos sistemos pakankamai lėtai sinchronizavo naują internete pasirodžiusį turinį. Tačiau 2009-aisiais viskas pasikeitė, kai „Google“ algoritmai pradėjo sinchronizuoti informaciją realiu laiku. Nuo nelaimingo atsitikimo kitoje pasaulio pusėje iki linksmo vaizdo įrašo su katėmis – visa tai buvo galima rasti „Google“ vos po kelių akimirkų, kai turinys išpublikuojamas internete.

Pasak A. Šemeškevičiaus, 4G į mūsų kasdienybę atnešė paslaugas, apie kurias tuo metu galėjome tik svajoti. Ne mažesnio proveržio tikimasi ir iš 5G technologijos, kuri taps ateinančio dešimtmečio žvaigžde. Kokios dar žvaigždės sužibs ateinantį dešimtmetį, o kurios sudegs it meteorai – belieka sulaukti ir sužinosime.