„Norint kurti inovacijas, pirmiausia reikia jomis domėtis. Dirbame viename didžiausių paslaugų centrų Lietuvoje, todėl technologijos yra tapusios mano ir kolegų gyvenimo dalimi – nuolat ne tik stebime jų tendencijas ir naujoves, bet ir patys jas testuojame. Per visus metus teko apžvelgti ir su kolegomis pasidalinti šimtais įdomių, aktualių, svarbių, o kartais tiesiog nutrūktgalviškų dalykų, kurie įvyko technologijų ir mokslo srityse. Kai kurie jų yra itin reikšmingi, o jų poveikį jausime ne tik šiandien, bet ir ateityje“, – sako M. Savickas.
Jis pristato reikšmingiausių technologijų srities naujovių ir įvykių dešimtuką:
5G įranga. Ateitis priklauso greičiui! Pirmąjį 5G modemą „Qualcomm“ pristatė dar 2018 metais, o šįmet kompanija išleido atnaujintą jo versiją – „Snapdragon X55“, kurio duomenų perdavimo sparta siekia įspūdingus 5 gigabitus per sekundę (Gb/s). Priminsime, kad šiandien didžiausia Lietuvoje namų vartotojams siūloma šviesolaidinio interneto sparta siekia 1 Gb/s.
Pasaulį šiais metais išvydo ir pirmieji 5G telefonai: „Samsung Galaxy S10 5G“, „Huawei Mate 30 Pro 5G“, „OnePlus 7 Pro 5G“ ir kt. Anot M. Savicko, esminis jų skirtumas nuo analogiškų 4G versijų – interneto sparta, idealiomis sąlygomis pasiekianti 2–3 Gb/s.
Sulenkiami ekranai. Pirmąjį sulenkiamo telefono prototipą „Samsung“ pademonstravo 2018-ųjų pabaigoje, o šiais metais jau ir oficialiai pristatė „Galaxy Fold“. Šis telefonas atsilenkia vertikaliai, tarsi knyga, ir turi 7,3 colio įstrižainės ekraną. Tuo metu konkurentė „Motorola“ atsakė pristatydama savąjį „Razr“, horizontaliai atlenkiamą telefoną, kurio pagrindinis ekranas labiau primena standartinį, pailgą išmanųjį. Kuri telefonų lenkimo linija „teisinga“, parodys ateinantys metai.
„Ekranus lanksto ne tik telefonų, bet ir kompiuterių gamintojai. Štai „Lenovo“ dar pavasarį pademonstravo kompiuterį su sulenkiamu ekranu, kuris prisijungs prie kitąmet debiutuosiančios „ThinkPad X1“ kompiuterių linijos. Tuo metu „Microsoft“ vietoje vieno didelio sulenkiamo ekrano ruošiasi gaminti nešiojamuosius kompiuterius „Surface Neo“ su dviem ekranais – vienu įprastoje, o kitu klaviatūros vietoje“, – teigia M. Savickas.
Kosminis internetas. Elono Musko bendrovė „SpaceX“ jau kelerius metus siekia sukurti pigų, kokybišką ir greitą palydovinį internetą „Starlink“, o šįmet projektas pasistūmėjo iš esmės. Gegužės pabaigoje raketa „Falcon 9“ į orbitą iškėlė pirmuosius 60 palydovų, o lapkritį prie jų prisijungė antrasis „būrys“, kurie sudarys „Starlink“ tinklą. Planuojama, kad šis „kosminis internetas“ pradės veikti jau kitąmet, pirmiausia pasiūlydamas interneto ryšį pietinėje JAV dalyje gyvenantiems žmonėms.
„MicroSD“ peržengė 1 TB slenkstį. 1956 metais revoliucine vadinta IBM atminties talpykla svėrė apie 1 toną ir laikė anuomet įspūdingus 5 megabaitus duomenų – to užtektų maždaug 3 skaitmeninėms nuotraukoms. Per pusę amžiaus situacija kardinaliai pasikeitė: kaip pastebi M. Savickas, šįmet bent keli gamintojai pristatė pirmąsias nago dydžio „microSD“ korteles, talpinančias 1 terabaitą (arba milijoną megabaitų) duomenų – tokių pačių nuotraukų čia jau telpa per 600 tūkstančių, o kainuoja jos nuo 250 dolerių.
Papildytoji realybė – profesionalams. Virtuali ir papildytoji realybė pamažu skinasi kelią pas vartotojus, daugiausia per žaidimus. Užtat „Microsoft“ nusprendė keisti kryptį ir savo naujos kartos papildytosios realybės akinius „Hololens 2“ siūlys išskirtinai verslui. Jų pagrindinė paskirtis – suteikti galimybę naudotis šiuolaikinėmis technologijomis žmonėms, kurie dirba ne prie standartinio darbo stalo su kompiuteriu, pradedant medikais ir baigiant statybininkais.
Autonominis lėktuvas. „Yra žmonių, kurie lėktuvui nusileidus ima instinktyviai ploti. Ateityje tokie žmonės plos nebe pilotui ir jo komandai, bet infraraudonųjų spindulių jutikliui. Būtent jis atlieka svarbiausią darbą autonomiškai nusileisti sugebančiame lėktuve, kuriam, kitaip nei įprastiems laineriams, nėra būtina pagalbinė oro uostų įranga ir pilotų pagalba“, – sako „Telia Global Services Lithuania“ IT tendencijų žvalgas. Tokią sistemą sukonstravo ir vasarą pirmąkart sėkmingai išbandė Miuncheno technologijų universiteto (Vokietija) mokslininkai.
Robotai. Apie robotikos naujoves pastaraisiais metais būtų galima parašyti ištisą knygą, paminint kolibrio judesius atkartojančias skraidykles, žmogaus rašyseną atkuriančius, piktžoles lazeriais naikinančius, gyvūnų išmatas renkančius, prisilietimus jaučiančius, vaikus programavimo mokančius ir kitus daugiau ar mažiau naudingus dalykus atliekančius robotus. Visgi bene įspūdingiausią (ir baugiausią) naujovę pristatė kompanija „Nvidia“: jos tyrėjai sukūrė virtualią aplinką, kurioje robotai gali mokytis ir patys save tobulinti be jokio žmogaus įsikišimo. Kiek toli pažengs ir kokius sugebėjimus įgis robotai priklauso tik nuo jų mokymuisi skirtos skaičiavimo galios.
Širdies ritmą jaučiantis lazeris. Kalbant apie bauginančius dalykus, vieną tokių turi JAV Pentagono mokslininkai. Tai – „Jetston“ pavadintas lazeris, galintis atpažinti žmones per atstumą, skenuodamas vien jų širdies ritmą – mat jis yra toks pat unikalus, kaip ir mūsų veidai ar pirštų atspaudai. Tik, kitaip nei veido ar piršto atspaudų, širdies ritmo neįmanoma paslėpti po kauke ar pirštinėmis. „Jetston“ prototipas žmogų sugeba atpažinti 200 metrų atstumu, net jei jis vilki drabužius.
Pamaina medžiams. Aplinkosauga ir klimato kaita šįmet pasaulyje (ar bent Vakarų šalyse) sulaukė kaip niekada daug dėmesio, o į šį traukinį suskubo įšokti technologijų kompanija „Hypergiant Industries“. „Ši bendrovė pristatė įrenginį, kuris sugeba iš oro pašalinti tiek anglies dvideginio, kiek visas akras (apie 0,4 hektaro) medžių. Šaldytuvo dydžio įrenginyje pagrindinį darbą atlieka dumbliai, kurie CO2 surenka kur kas efektyviau nei dauguma kitų augalų“, – sako M. Savickas.
Žaidimo taisyklės keičiasi. Žaidėjams „Google“ šįmet pristatė bent kelias svarbias naujoves, kurios taikosi pakeisti tai, kaip žmonės renkasi ir žaidžia žaidimus. Pirmoji – tai platforma „Stadia“, leidžianti žaisti įvairiausius aukštos kokybės žaidimus praktiškai bet kokiu įrenginiu, nuo telefono ir kompiuterio iki televizoriaus. Paslauga žaidimus paleidžia panašiai kaip „YouTube“ klipus: jų nereikia nei siųstis, nei diegti, tik išsirinkti ir žaisti.
Kita „Google“ naujovė – prenumeruojama paslauga „Play Pass“, leidžianti už fiksuotą 5 dolerių mėnesinį mokestį žaisti per 400 mobiliųjų žaidimų jų neperkant ir be reklamų. Beje, panašią paslaugą šįmet pristatė ir „Apple“, tik jos „Arcade“ paslauga suteikia prieigą prie maždaug 100 žaidimų, nors kainuoja tiek pat.
