Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad tiesioginės rinkodaros tikslu skambinti ar siųsti trumpąsias žinutes į asmeninį telefono numerį galima tik gavus išankstinį vartotojo sutikimą.

Pasak J. Bernatonio, šia problema reikia susirūpinti todėl, kad ji pasiekė didžiulį mastą.

"Kol tai buvo atskiri skambučiai ar atskiri raginimai vienos ar kitos telekomunikacijų kompanijos pereiti į jų tinklą, susierzinimo nebūdavo. Dabar tai yra masiška. Suprantama, kad tai kelia tam tikrą nepatogumą, nes tokiu būdu yra pažeidžiamos teisės", - per spaudos konferenciją sakė ministras.

Anot jo, įstatymuose aiškiai yra reglamentuojama, kaip turi elgtis kompanijos, reklamuodamos savo paslaugas ar produkciją.

Pasak ministro, šiuo metu numatytos baudos už asmens duomenų teisės pažeidimus siekia vos nuo 500 iki 2000 litų.

"Didžiosioms įmonėms, kurios užsakinėja rinkodaros paslaugas, tokios baudos nėra atbaidančios. Tačiau vykdydamos tiesioginį telemarketingą be išankstinio asmens sutikimo, jos pažeidžia ir reklamos įstatymą, už kurio pažeidimą baudos gali siekti iki 30 tūkst. litų", - kalbėjo jis.

Anot jo, dar viena įstatymo spraga yra ta, jog juridiniai asmenys nėra baudžiami už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą ir privatumo apsaugos pažeidimus elektroninių ryšių srityje.

"Baudžiamas už duomenų apsaugą atsakingas asmuo, jei tokį juridinis asmuo turi, jei ne - asmuo, kurs skambino arba juridinio asmens vadovas. Planuojama numatyti atsakomybę ir juridiniams asmenims, o pažeidėjus drausminti", - teigė ministras.

Ministras ragino gyventojus, gaunančius nepasitenkinimą keliančius pranešimus ar skambučius, kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Anot J. Bernatonio, dėl tokių žinučių bus baudžiama ta įmonė, kuri platino tokius pranešimus be vartotojų sutikimo, t.y., vartotojas niekur nebuvo pareiškęs, kad nori gauti reklamines žinutes.

"Nebūtų baudžiama nei, tarkim, "Bitė", nei "Maxima", kurios žinutes jūs gavote. Bus baudžiama telerinkodaros kompanija, kuri jas tiesiogiai platino", - sakė jis.

Lietuvos nacionalinės vartotojų teisių federacijos pirmininkė Alvita Armanavičienė sakė, kad ne visos žinutės turi neigiamą pobūdį, tačiau jų siuntimas turi būti sutartas su vartotoju.

"Kartais žmonėms yra įdomu gauti, pavyzdžiui, prekybos centrų informacines žinutes apie akcijas. Jeigu tos žinutės yra pakankamai retos ir neįkyrios. Bet telemarketingo kompanijų ir skambučių centrų dažnų pranešimų, švelniai tariant, žmonės mažiau pageidauja", - sakė ji.

Pasak J. Bernatonio, 2011-2013 metų laikotarpiu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos tarnyba ir Valstybinė ne maisto prekių inspekcija nagrinėjo tik 62 galimus telerinkodaros pažeidimų atvejus.

"Fiziniai asmenys ar įmonės apie galimus pažeidimus turėtų aktyviau informuoti atitinkamas priežiūros institucijas", - ragino ministras.