Penktadienį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija konstatavo, kad sprendžiant neteisėto praturtėjimo klausimą būtina įvertinti, ar turimo turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, kuri pagal anksčiau galiojusius įstatymus užtraukdavo baudžiamąją atsakomybę.
"Šiandien mes turime Aukščiausio Teismo nutartį, kuri bus labai gera paskata tolesnėms byloms judėti į teismus vien dėl to, kad mes turime Aukščiausiojo Teismo praktiką ir matome, kokios pozicijos laikosi Aukščiausiasis Teismas būtent neteisėto praturtėjimo bylų atžvilgiu, o pozicija yra pakankamai aiški - t.y., kad tokia veikla turi būti kriminalizuota ir yra pagrįstas jos kriminalizavimas. Galbūt tai padaryta per vėlai, ta politinė valia turėjo būti pareikšta kur kas anksčiau, bet jos ėmėsi tik Prezidentė", - žurnalistams Aukščiausiojo Teismo sprendimą komentavo šalies vadovės patarėja.
Anot R. Svetikaitės, turint tokią LAT nutartį žinoma teismo pozicija, jog kiekvienas atvejis turi būti konkrečiai įrodinėjamas, neteisėto praturtėjimo atvejis turi būti pagrįstas - kad asmuo įgijo turtą neteisėtais veiksmais.
"Šiuo atveju prokurorams kyla uždavinys įrodinėti kiekvieną atvejį ir labai rimtai dirbti, susidėlioti savo prioritetus", - teigė Prezidentės atstovė.
Jos įsitikinimu, tai, kad iki šiol yra nedaug apkaltinamųjų nuosprendžių dėl neteisėto praturtėjimo, lėmė visas kompleksas priemonių.
"Aišku, iš dalies gal ir buvo laukiama Aukščiausiojo Teismo (išaiškinimo. - ELTA) šituo klausimu - vis dėlto tai yra praktiką formuojantis teismas. Kitas dalykas - tai yra naujovė mūsų teisinėje sistemoje, tai yra iš Europos perimtas modelis, bet visada naujovės yra pakankamai sunkiai priimamos. Aš manau, kad dabar prokuratūra irgi savo veikloje išskirs prioritetus ir tikrai orientuosis į pačių sunkiausių korupcinių veikų - neteisėto praturtėjimo- stambių veikų tyrimus ir tikrai turėdama tą poziciją, kokios laikysis mūsų teismai, daug lengviau galės eiti su tomis bylomis į teismą ir įrodinėti tuos atvejus", - konstatavo ji.
15 Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija pažymėjo, kad tais atvejais, kai nustatytos bylos aplinkybės lemia teismo įsitikinimą, kad pajamos turimam turtui įsigyti ir pats turtas gauti iš nusikalstamos veiklos ir turto savininkas tai žinojo ar galėjo žinoti, nepaisant to, kad turtas įgytas iki 2010 metų gruodžio 11 d., yra taikomas Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnis dėl neteisėto praturtėjimo.
LAT atkreipė dėmesį į tai, kad teismo įsitikinimą dėl to, kad turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę, gali lemti ne tik konkrečiose baudžiamosiose bylose įrodyti faktai, bet ir kiti duomenys, iš kurių galima spręsti apie turto ir pajamų kilmę (duomenys apie turto savininko asmenybę, jo ryšius, veiklą, pajamų šaltinius, gyvenimo būdą, išlaidavimus, turimo turto vertę ir kt.). Tokia teismo išvada turi būti tinkamai motyvuota, konstatavo LAT.
Šioje byloje keli teisėjai pareiškė atskirąją nuomonę, kurioje išdėstė argumentus dėl galimo kreipimosi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar BK nuostata, apibrėžianti neteisėto praturtėjimo nusikaltimą, neprieštarauja LR Konstitucijai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Neteisėtas praturtėjimas pradėtas laikyti nusikaltimu nuo 2010 metų, Prezidentei inicijavusi Baudžiamojo kodekso pataisas. Už neteisėtą praturtėjimą Baudžiamajame kodekse yra numatytos alternatyvios sankcijos: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
