Penktadienį V. Tomaševskis pakartojo nevertinsiąs kiekvieno teisininko, tarp jų ir J. Bernatonio, kalbų. Pasak jo, J. Bernatonio išpuolis prieš kandidatą į prezidentus kompromituoja Lietuvos valstybę.

Anot LLRA, pagrįstas atrodo įtarimas, kad nurodyti veiksmai, įskaitant ketvirtadienį išplatintus teisingumo ministro J. Bernatonio ir liberalo Eligijaus Masiulio pasisakymus Lenko kortos tema, vyksta siekiant užpulti vieną iš lenkų tautybės kandidatų į prezidentus. Tokie veiksmai esą laikytini tautinės nesantaikos kurstymu.

"Šį teisininko J. Bernatonio pasisakymą galima komentuoti kaip įstatymo pažeidimą. Niekam nėra suteikta teisė dėl tautybės pulti arba atakuoti kitą kandidatą", - per spaudos konferenciją penktadienį Seime sakė politikas.

Be to, V. Tomaševskis neatmeta, kad dėl J. Bernatonio pareiškimų kreipsis į atsakingas institucijas.

"Mes irgi apsvarstysime jūsų pasiūlymą, gal irgi reikia kreiptis į atitinkamas instancijas dėl ministro J. Bernatonio. Deja, šioje rinkimų kampanijoje tokių neteisėtų veiksmų yra labai daug ir gal mes nespėsime reaguoti į visokius tokius išsišokimus, pasisakymus. Bet jūsų pasiūlymą apsvarstysime štabe", - klausiamas, ar neketina imtis priemonių dėl J. Bernatonio kalbų, atsakė V. Tomaševskis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį teisingumo ministras, socialdemokratas J. Bernatonis suabejojo, ar LLRA lyderis europarlamentaras V. Tomaševskis, kuris turi vadinamąją Lenko kortą, gali dalyvauti prezidento rinkimuose. Ministras laikosi pozicijos, kad dėl Lenko kortos reiktų dar kartą bandyti kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

Tam pagrindo davė ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime iškeltas Liberalų sąjūdžio pirmininko E. Masiulio klausimas dėl santykių su Lenkija.

"Norėjau dabar paklausti, kokia yra situacija ir kaip jūs vertintumėte. (...) Norėjau paklausti, kokia Teisingumo ministerijos pozicija, ar tai nekelia ir netrukdo siekti tų konstruktyvių santykių?", - klausė E. Masiulis.

Teisingumo ministras J. Bernatonis sakė, kad tai politiškai labai nepatogus klausimas. Ministras priminė situaciją prieš penkerius metus, kai Lietuvoje buvo pradėta taikyti Lenko korta, tada dėl jos klausimo keletą kartų bandyta kreiptis į KT.

Atsakydamas E. Masiuliui, J. Bernatonis šio klausimo siūlė nepolitizuoti ir išsakė savo, kaip teisininko, nuomonę.

"Aš laikausi tos pačios nuostatos kaip ir daugelis kitų teisininkų. Lenkų korta yra įsipareigojimai kitai valstybei, o pasižadėjimo kitai valstybei teisinė sąvoka apima ir įsipareigojimus. Jeigu yra konkretūs asmens įsipareigojimai, taip pat yra numatyta, už kokį elgesį šios privilegijos gali būti panaikintos. Vadinasi, yra tiesioginės sąsajos. Problema iškyla, kai kalbame apie rinkimus, apie prezidento, Seimo rinkimus. Europarlamento ir savivaldos rinkimuose tokių problemų nėra, nes tai yra pasižadėjimas kitai ES valstybei. Čia jokių problemų, mano supratimu, teisine prasme nekyla. Bet jeigu kalbėtume apie prezidento rinkimus ir jeigu tikėtume tuo, kad kažkas iš kandidatų tokią kortą turi, tai jis turėjo apie tai rašyti pareiškiniuose dokumentuose, ir Vyriausioji rinkimų komisija atitinkamai turėjo priimti sprendimą, kuris galbūt būtų padėjęs tą klausimą išspręsti teisiškai. Čia yra mano, kaip teisininko, nuomonė, nes, dar kartą kartoju, kad tą klausimą turėtų išspręsti KT", - sakė teisingumo ministras J. Bernatonis.

LLRA lyderiui V. Tomaševskiui toks J. Bernatonio pareiškimas atrodė neautoritetingas ir nekompetentingas.

Seimas jau tris kartus nesėkmingai bandė dėl Lenko kortos kreiptis į KT. Analogiški nutarimų projektai nesulaukė pritarimo ir praėjusios kadencijos Seime, ir paskutinį kartą pernai gegužę. Kreipimosi projektu buvo siekiama išsiaiškinti, ar Lenko kortos turėjimas yra suderinamas su Seimo nario priesaika būti ištikimam tik Lietuvos valstybei.

Lenko korta - asmens dokumentas, patvirtinantis lenkų kilmę ir suteikiantis lengvatų ne Lenkijoje gyvenantiems lenkams. Dokumentas patvirtintas Lenkijos Respublikos Seime 2007 m. rugsėjo 7 d.

Teisė išimties tvarka gauti Lenko kortą suteikiama išvardytų valstybių asmenims, neturintiems Lenkijos pilietybės arba leidimo gyventi Lenkijos Respublikos teritorijoje, Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Estijos, Gruzijos, Kazachstano, Kirgizijos, Lietuvos, Latvijos, Moldavijos, Rusijos Federacijos, Tadžikistano, Turkmėnijos, Ukrainos ir Uzbekistano.

Taip pat Lenko korta gali būti išduota asmenims, kurių lenkiška kilmė buvo patvirtinta pagal 2000 metų lapkričio 9 d. nutarimo punktus dėl repatriacijos.

Asmuo, turintis Lenko kortą, po trijų mėnesių gyvenimo Lenkijos teritorijoje įgyja teisę nuolat apsigyventi Lenkijoje, jiems numatomas nemokamas gydymas, įvažiavimo viza - nemokama. Lenko korta užtikrina daugkartinį įvažiavimą į Lenkiją, ji prilyginama vizai, leidžiančiai nuolat gyventi Lenkijoje. Asmenų, turinčių Lenko kortą, vaikai įgyja vienodas teises į mokslą ir stipendijas, kaip ir Lenkijos piliečiai. Asmenys su Lenko korta, turintys leidimą gyventi, galės dirbti Lenkijoje, gauti bedarbio pašalpą, kitas socialines garantijas, įsigyti nekilnojamąjį turtą, užsiimti ūkio veikla.