Pasak LLRA pirmininko, asmenvardžių rašymo klausimas aktualus ne tik tautinėms mažumoms, bet ir visiems šalies piliečiams.

"Nėra čia reikalo per daug komentuoti. Visose ES valstybėse veikia tokia nuostata, yra tokia teisė į ją ir, aš manau, laikui bėgant, mes ją irgi turėsime. Aišku, yra bandymai nukreipti į kitą pusę šito klausimo svarstymą - gal paskutinis puslapis, gal kituose dokumentuose. Bet čia nelabai rimta, kadangi nereikia mums išradinėti rato, tokia teisė ir standartas veikia praktiškai visose ES valstybėse", - penktadienį spaudos konferencijoje sakė V. Tomaševskis.

LLRA frakcijos Seime seniūnė Rita Tamašunienė akcentavo, kad šis papildomas įrašas problemos neišspręstų, kainuotų papildomai.

"Pavardė žmogui reikalinga tam, kad jinai būtų jo kituose dokumentuose: turtiniuose, sudarytose sutartyse. Ir dabar jo turėjimas vien dėl to, kad jam turėti smagu tą pavardę parašytą originalo kalba, man atrodo, dar labiau supainioja situaciją. Jeigu jau ją nusprendėme rašyti, reikia rašyti ten, kur ir turi būti - asmens dokumente, patvirtinančiame tikrąją pavardę", - teigė Seimo narė.

ELTA jau skelbė, kad atsižvelgiant į piliečių reikalavimą ginti valstybinę kalbą, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas, Šešėlinės vyriausybės švietimo ir mokslo ministras Valentinas Stundys parlamentarų grupės vardu įregistravo alternatyvų Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.

Šiuo dokumentu siūloma nustatyti, kad Lietuvos piliečiams visais atvejais kaip pagrindinė naudojama lietuviška asmenvardžių forma, tačiau asmens pageidavimu kaip papildoma informacija gali būti įrašoma ir asmenvardžio grafinė forma to asmens pasirinkta kalba.

Lietuvos pilietybę įgijusiems asmenims, kurie turėjo nelietuvišką vardo ir(ar) pavardės formą, ši forma būtų įrašoma papildomai. Sutuoktiniams bei jų palikuonims, kurie įgijo užsieniečių ar asmenų be pilietybės pavardės formą, ši forma, pagal projektą, taip pat įrašoma kaip papildoma informacija, tačiau kaip pagrindinė oficiali forma yra išsaugoma lietuviškai perrašyta atitinkama pavardė.

Kitą savaitę Seimas svarstys Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriame įtvirtintas principas - vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat nustatytos išimtys, kada pagal dokumento šaltinį asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti tik nelotyniško pagrindo rašmenimis.