"Du projektai yra pateikti, jų buvo ne vienas ir Vyriausybė juos dar nagrinėja ruošdama išvadą. Jie dabar yra komitetuose svarstymo stadijoje ir aš manau, kad komitetams baigus darbą, juos bus galima be problemų teikti į Seimą. Jei bus sutarimas, mes juos priimsime", - teigė parlamento vadovė.
Pasak Seimo Pirmininkės "darbietės" L. Graužinienės, koalicijos partneriai sutinka, kad pirmiausia reikia priimti pavardžių rašymo įstatymą, kuris kelia mažiau diskusijų.
"Jis yra registruotas, iniciatorius yra Gediminas Kirkilas ir kitą savaitę bus pateikimas", - pranešė L. Graužinienė. Anot jos, dėl pritarimo įstatymui trečiadienį tarsis Seimo frakcijos.
Pati L. Graužinienė teigė, kad šis klausimas išeina už lenkų tautinės mažumos keliamų klausimų ribų, nes esą pavardžių rašymas lotyniškomis raidėmis aktualus ir kitiems Lietuvos Respublikos piliečiams, ypač moterims, ištekėjusioms už užsieniečių.
"Problema yra platesnė, į ją turime žiūrėti plačiau ir nemanau, kad dėl to, jog leisime įrašyti pavardes taip, kaip pageidauja mūsų Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys problemų dėl rašybos, sumenkės mūsų lietuvybė ar lietuvių tautos tautiškumas arba sumenkinsime lietuvių kalbą. Daug kur kitose kalbose jau naudojamos tos raidės", - buvo įsitikinusi L. Graužinienė.
Seimo nariai socialdemokratai G. Kirkilas ir Irena Šiaulienė yra įregistravę Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą bei jį lydinčias Civilinio kodekso pataisas.
Projekte įtvirtintas principas - vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat nustatytos išimtys, kada pagal dokumento šaltinį asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti tik nelotyniško pagrindo rašmenimis.
Projekte išimtys taikomos užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis (pvz., užsieniečių sutuoktiniams, jų vaikams). Tačiau ir šiais atvejais, asmeniui pageidaujant, prioritetas būtų teikiamas lietuviškiems rašmenims.
Tuo tarpu 45 Lietuvos rašytojų sąjungos nariai išplatino viešą pareiškimą, kuriuo nepritaria Seimui pateiktam įstatymo projektui, kuriuo siekiama įteisinti vardų ir pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose. Viešame pareiškime, adresuotame šalies vadovams ir Vyriausiosios lietuvių kalbos komisijos pirmininkei Daivai Vaišnienei, teigiama, jog tai būtų žalinga tautai ir valstybei.
Pareiškime pabrėžiama, jog įteisinus nelietuviškus rašmenis asmens dokumentuose, būtų pažeistas Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas ir įteisinta daugiakalbystė vienoje iš svarbiausių gyvenimo sričių, be to, būtų sukurtas precedentas daugiakalbystei plėsti ir kitose srityse. Tektų į lietuvių kalbos vartoseną įtraukti apie 150 naujų raidžių ir diakritinių ženklų, tai sukeltų visišką painiavą tiek tariant, tiek užrašant pavardes.
