Teismas pripažino, kad E. Kusaitė interneto tinklalapiuose iš tikro viešai skelbė, kad dėl asmeninių ir religinių įsitikinimų kaip savižudė sprogdintoja ketina įvykdyti teroro aktą Rusijos Federacijos teritorijoje, taip pat įrodyta, kad ji atsisiuntė knygas apie sprogstamąsias medžiagas, internetu ir telefonu bendravo su Rusijos Federacijos piliečiais Magmadovais, ketino vykti į Maskvą, iš Magmadovų gavo piniginę perlaidą kelionės išlaidoms padengti, naują Lietuvos piliečio pasą, Rusijos Federacijos vizą. Į Maskvą mergina nenuvyko, nes ją iš Kauno autobusų stotyje sulaikė pareigūnai.

"Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė teisingai, tačiau padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Pagal Baudžiamąjį kodeksą rengimasis padaryti nusikaltimą turi pasireikšti kaip sąlygų nusikaltimui sudarymas: įsigijimas konkrečių priemonių, plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimą lengvinančių sąlygų sudarymas", - rašoma teismo pranešime.

Teismo išaiškinimu, Baudžiamosios teisės teorija mini "tyčios iškėlimo aikštėn" sąvoką, kai asmuo žodžiu, raštu ar kitaip praneša apie ketinimus padaryti nusikaltimą, tačiau neatlieka veiksmų, kuriais rengiamasi padaryti konkretų nusikaltimą. Tokie veiksmai nelaikomi rengimusi įvykdyti nusikaltimą. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad išvardinti E. Kusaitės veiksmai kaip tik ir buvo tyčios iškėlimas aikštėn, bet jie neperaugo į rengimąsi įvykdyti konkretų teroro aktą. Tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios E. Kusaitė yra išteisinama.

Teismas taip pat nustatė, kad kai kurie E. Kusaitės ir jos gynėjo skundo argumentai dėl nusikalstamos veikos provokavimo yra pagrįsti. Byloje nustatyta, kad apie E. Kusaitės pasisakymus dėl jos ketinimų žinojo Lietuvos ir Rusijos Federacijos institucijos. Be to, byloje yra Valstybės saugumo departamento pažyma apie E. Kusaitės veiksmus, kurioje nurodyta, kad jos atžvilgiu netikslinga taikyti prevencinių priemonių, pavyzdžiui, įspėti merginą, kad dėl jos veiksmų gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir pan. Vietoje to dėl E. Kusaitės veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tačiau Apeliacinio teismo kolegija atkreipė dėmesį į Lietuvos teisėsaugos institucijų veiksmus po ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

"Iš bylos matyti, kad tyrimas pradėtas dar iki tam tikrų E. Kusaitės veiksmų padarymo, prokuroro iniciatyva apie merginos ketinimus buvo informuotos Rusijos institucijos, tačiau jau po to mergina be ypatingų sunkumų gavo vizą iš Rusijos Federacijos ir susiplanavo kelionę iš Klaipėdos. Iš to seka išvada, kad kaltinime nurodyti veiksmai buvo atlikti jau po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismas daro išvadą, kad Rusijos viza merginai buvo išduota tam, kad ją vėliau galima būtų sulaikyti kelionės į Maskvą metu ir pateikti kaltinimus dėl rengimosi įvykdyti teroro aktą. Todėl kolegija daro išvadą, kad teisėsaugos organai provokavo merginą, t. y. sudarė sąlygas jai atlikti veiksmus, kurie vėliau tapo kaltinimų dalimi", - konstatavo teismas.

Apeliacinius skundus šioje byloje buvo pateikę prokuroras, E. Kusaitė ir jos gynėjas. Prokuroras prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, E. Kusaitę pripažinti kalta ir skirti jai galutinę 10 metų laisvės atėmimo bausmę. E. Kusaitė ir jos gynėjas prašė ją visiškai išteisinti.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, kuris gausaus E. Kusaitės šalininkų būrio buvo sutiktas aplodismentais, dar galės būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Pati E. Kusaitė su žiniasklaida bendrauti nebuvo linkusi.

"Nors viena byla laimėta teisingai!" - emocijų neslėpė E. Kusaitę posėdžiuose visada palaikydavusi disidentė Nijolė Sadūnaitė.

E. Kusaitės advokatas Kęstutis Stungys neslėpė tikėjęsis pergalės, nes esą pagrindo jo ginamosios nuteisimui nebuvo. Rudenį bus penkeri metai, kai ši istorija prasidėjo.

"Nuo pat pirmų dienų, kai prieš ketverius metus prasidėjo teismų maratonas, mes prašėme tais pačiais pagrindais nutraukti bylą, nes jos veikoje nėra nusikaltimo sudėties, visų pirma. Ta veika buvo ne jos valios išraiška, o buvo inicijuota ir buvo sureikšminti kai kurie momentai, pavyzdžiui, paso, vizos gavimas. Tai kiekvienas, kuris išvažiuoja į užsienį, turi turėti. Čia jokiu būdu nėra nusikalstamos veikos požymiai", - žurnalistams sakė K. Stungys.

Apibendrindamas teismo sprendimą, E. Kusaitės gynėjas sakė, kad "ne visada orientacija į mūsų rytinius kaimynus veda į kalėjimą".

Advokatas nespėliojo, ar prokurorai skųs LAT sprendimą ir kreipsis į Aukščiausiąjį Teismą, tačiau kaip labai svarius apibūdino nuosprendžio argumentus. Pasak K. Stungio, prokuratūros kreipimasis į Aukščiausiąjį Teismą būtų negarbės reikalas.

"Čia jau būtų tikrai ne garbės reikalas, jei kreiptųsi esant tokiam nuosprendžiui ir tiktai parodytų, kad jie padarė klaidų ir nesupranta jų", - tęsė jis.

E. Kusaitės gynėjas sutiko, kad šis LAT nuosprendis suteikia galimybę bandyti laimę ir kitose jo ginamosios bylose, pavyzdžiui, dėl prokuroro Justino Lauciaus įžeidimo ar melagingų parodymų davimo.

"Iš principo ji teisi. Jeigu jinai ir maištavo prieš prokurorus, kurie vykdė baudžiamąjį persekiojimą jos atžvilgiu", - pabrėžė advokatas. Jis nevertino, ar šią bylą galima vertinti kaip politinę, tačiau įžvelgė "jaunų žmonių azartą", viešųjų ryšių akciją.

Prokurorė Nijolė Frolova negalėjo pasakyti, ar LAT nuosprendis bus skundžiamas.

"Yra gražaus laiko. Negaliu pasakyti, reikia pažiūrėti", - klausiama, kaip vertina teismo motyvus, sakė ji.

ELTA primena, kad pernai gegužės pabaigoje E. Kusaitė žemesnės instancijos teismo buvo nuteista tik už ketinimą surengti teroro aktą. Teismas merginai skyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau, įskaičius suėmime praleistą laiką, E. Kusaitė tolesnės bausmės išvengė.

Tuomet teismui pakako įrodymų, kad galėtų teigti, jog 2009-aisiais ji vyko į Maskvą norėdama susisprogdinti. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog E. Kusaitė galėjo kurti organizuotą grupę teroro aktams atlikti, kai ji neva siūlė kitoms merginoms kartu vykti į Maskvą.

E. Kusaitė buvo kaltinama tuo, kad kūrė organizuotą grupę teroro aktui vykdyti, dalyvavo organizuotos grupės teroro aktui vykdyti veikloje bei rengėsi įvykdyti teroro aktą susisprogdindama strateginės reikšmės objekte, taip sukeldama pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai bei siekdama, kad dėl to atsirastų sunkių padarinių - susisprogdinimo metu būtų nužudyta kuo daugiau žmonių ir šiais veiksmais įbauginti žmonės.

E. Kusaitę Lietuvos teisėsaugos pareigūnai sulaikė 2009-ųjų spalį, kai ši rengėsi išvykti į Rusiją. Ji esą yra priėmusi islamą ir internetu nuolat bendravo su čečėnų tautybės asmenimis. Mergina nelaisvėje praleido devynis mėnesius iki 2010-ųjų rugpjūčio.

E. Kusaitė savo kaltės nepripažino tvirtindama, kad ją į terorizmą sąmoningai bandė įtraukti Valstybės saugumo departamentas.