Už tai, kad šis klausimas keliautų į KT, ketvirtadienį po svarstymo balsavo 58 Seimo nariai, prieš - 30, susilaikė - 16 parlamentarų.
Siūlymą kreiptis į KT pateikė konservatoriai Jurgis Razma ir Stasys Šedbaras ir liberalai Eligijus Masiulis ir Gintaras Steponavičius.
Kreipimosi iniciatoriams užkliuvo Referendumo įstatymo nuostata, kad Seimui nėra suteikiama teisė spręsti dėl referendumo skelbimo net ir gavus ekspertų grupės išvadą, kad teikiamas tekstas gali neatitikti Konstitucijos. Seimas, pagal Referendumo įstatymą, gali spręsti tik dėl referendumo datos.
Iniciatoriai taip pat pažymėjo, kad Konstitucijos šešto straipsnio pirmoje dalyje pasakyta, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, o septinto straipsnio pirmoje dalyje yra įtvirtinta, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai.
Leisti parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo siekdama narystės Europos Sąjungoje (ES) ir pasirašydama stojimo sutartį. Joje buvo numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, leidęs draudimą taikyti iki 2011 metų gegužės. Vėliau Lietuva pasiekė sutarimą su Europos Komisija pratęsti draudimą iki 2014 metų gegužės, primena ELTA.
Tokiam sprendimui nepritarianti iniciatyvinė grupė surinko daugiau nei 300 tūkst. parašų referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams inicijuoti.
Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad įstatymų reikalavimus atitinkančių parašų pakanka, ir išsiuntė klausimą į Seimą. Sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, bet šis jo nenagrinėjo.
Referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams siūloma rengti birželio 29 dieną.
