Kad trečiadienį gautas VRK skundas, Eltai patvirtino VAAT atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.
Apie Darbo partijos skundą patvirtino ir partijai atstovaujantis advokatas Vaidotas Sviderskis.
"Motyvai iš esmės tie patys, kurie ir buvo išdėstyti: dėl to, kad absurdiška situacija, kai vienareikšmiškai nusistovėjusioje praktikoje vienareikšmiškai įprastas įmonių teisių ir pareigų perėmimas ir šiuo atveju staiga politinė dotacija negali būti perkelta partijoms susijungus", - sakė advokatas V. Sviderskis.
Teisininkas neabejojo, kad VAAT sprendimas bus beprecedentis įmonių teisėje, nes griūna įmonių reorganizacijos institutas, ir tikėjosi, kad LVAT įvertins skundą ne tiek iš politinės, o iš teisinės pusės.
Kovo 12-ąją VAAT, išnagrinėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir VRK ginčą dėl valstybės biudžeto dotacijos Darbo partijai, nusprendė patenkinti pareiškėjos skundą, primena ELTA.
TS-LKD prašė VAAT panaikinti kaip neteisėtą VRK 2013 m. rugsėjo 9 dienos sprendimo dalį Darbo partijai (leiboristams) išmokėti 2013 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimus - 1 mln. 771 tūkst. litų. Savo skundą pareiškėja grindė tuo, kad VRK, skirdama biudžeto asignavimus nebeegzistuojančiai Darbo partijai, netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neteisingai taikė ir aiškino Politinių partijų kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo, Civilinio kodekso nuostatas.
Pasak TS-LKD, Darbo partija (leiboristai), kuriai VRK sprendimu buvo skirta valstybės biudžeto dotacija, įregistruota 2013 m. gegužės 14 d., nedalyvavo Seimo ir savivaldybių rinkimuose, pagal kurių rezultatus paskirstytos dotacijos, todėl neatitinka Politinių partijų kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų. Pareiškėjos manymu, joks teisės aktas objektyviai negali nustatyti, kad po reorganizacijos naujai įsteigta politinė partija perima buvusių partijos rinkėjų pasitikėjimą.
VAAT, išnagrinėjęs administracinę bylą, priėjo prie išvados, kad Darbo partija naudotis teise gauti valstybės biudžeto dotaciją galėjo tik iki reorganizacijos. 2013 m. gegužės 14 d. partija neteko juridinio asmens statuso, tą pačią dieną ji buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir įregistruota reorganizuota politinė partija - Darbo partija (leiboristai). Teismas pabrėžė, kad viena esminių valstybės biudžeto dotacijos skyrimo sąlygų yra rinkimų rezultatai, o Darbo partija (leiboristai) rinkimuose nedalyvavo, todėl jai valstybės dotacija negalėjo būti nei paskirta, nei išmokėta.
Teismo sprendime konstatuota, jog VRK sprendimu negali būti nustatoma, kad rinkėjų pasitikėjimas yra perimtas naujai įsisteigusios politinės partijos ir kad tokiu būdu ši partija įgyja teisę į valstybės skiriamus asignavimus, nes Politinių partijų finansavimo įstatyme nėra nustatyta, kad po reorganizavimo naujai įsteigtos politinės partijos perima iki reorganizavimo veikusių partijų teisę į valstybės dotaciją. Teismas tenkino TS-LKD ir panaikino VRK 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, pagal kurią Darbo partijai buvo skirti 2013 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimai - 1 771 303 Lt ir nuspręsta juos išmokėti Darbo partijai (leiboristams). Dėl šio VAAT sprendimo buvo pareikšta teisėjų kolegijos narės atskiroji nuomonė.
Šis VAAT sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka galėjo būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Darbo partijos finansines ekspertizes atlikusiems ekspertams prisipažinus dėl padarytų klaidų, nuteistieji juos kaltina šališkumu ir prašo naujos finansinės ekspertizės.
Trečiadienį Lietuvos apeliacinis teismas po pertraukos grįžo prie vadinamosios Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos.
Trečiadienį, be kitų trijų liudytojų, liudijusi buvusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ekspertė Nijolė Galvanauskienė papasakojo, kaip atliko ekspertizę. Ankstesniame teismo posėdyje paaiškėjo, kad vadinamąją "juodąją buhalteriją" tyrę FNTT specialistai prokurorams pateiktose išvadose privėlė klaidų - iš rėmėjų gauti per 84 tūkst. JAV dolerių buvo įtraukti ne į pajamas, o į išlaidas.
V. Uspaskicho advokatas Algirdas Miškinis patvirtino, kad ketina teismo prašyti iš naujo tirti vadinamąją "juodąją buhalteriją" , nes specialistų išvadoje yra ne tik techninių, bet ir esminių klaidų - skaičiavimų pajamų dvigubinimų ir pan.
"Specialisto išvada yra klaidinga, natūralu, specialistė pati tai pripažino. Ačiū Dievui, tai įvyko Apeliaciniame teisme ir dabar teismas turės spręsti, nes mes ruošime prašymą pateikti, kad būtų atliktas arba naujas specialisto tyrimas, o greičiausiai finansų ūkinė ekspertizė", - žurnalistams sakė teisininkas, neįžvelgęs piktybiškumo.
"Ten tiesiog nesueina skaičiai, klaidą suranda - ir neapskaičiuota, pajamas suranda - ir neapskaičiuota.(...) Tai, jeigu neapskaičiuota suma kaitaliojasi, reikia užbaigti teismą arba atiduoti ekspertizei. To mes ir prašėme pirmos instancijos (teismo. -ELTA), nereikėtų šiandien tiek Apeliaciniame teisme vargti", - sakė politikas. V. Uspaskichas neabejojo N. Galvanauskienės šališkumu.
Prokuroras Saulius Verseckas tokius nuteistųjų ir jų gynėjų argumentus atmetė.
"Šiandien specialistai labai išsamiai, nuosekliai atsakė į visus advokatų iškeltus klausimus. Tai reiškia, kad kažkoks papildomas tyrimas nereikalingas. Natūralu, kad tikrinant tūkstančius įrašų, operacijų, kurių buvo šimtai, tos klaidos gali pasitaikyti. Kokias advokatai abejones iškėlė, specialistai daugeliu atvejų ir sutiko, kad tokios klaidos buvo padarytos", - sakė prokuroras.
Tačiau, anot jo, šios klaidos esmės nekeičia nei kaltimuose, nei išieškomų sumų atžvilgiu, tik koreguoja ikiteisminio tyrimo metu nustatytų neapskaitytų pajamų ir išlaidų sumas, kurios šiek tiek sumažėtų, vidutiniškai nuo 24 iki 25 mln. litų.
"Bet akivaizdu, kad tai nei kvalifikacijos, nei bylos esmės, nei iš esmės faktinių aplinkybių, viso nusikalstamo mechanizmo nepaneigia, o tai yra tik korekcijos, atsirandančios darant skaičiavimus", - teigė S. Verseckas.
Prokuroras nemanė, kad bus paskirtas naujas finansinis tyrimas.
Pirmos instancijos teismas V. Uspaskichui yra skyręs 4 metų laisvės atėmimo bausmę, Vitalija Vonžutaitė nuteista kalėti 3 metus, Marina Liutkevičienė kalės 1 metus, o Vytautas Gapšys laisvės atėmimo bausmės negavo, tačiau jis turės sumokėti 275 MGL (35 tūkst. 750 litų) dydžio baudą, primena ELTA.
Reorganizavus Darbo partiją, teismas nutraukė baudžiamąją bylą dėl jos kaip juridinio asmens.
Aukštesnės instancijos teismui sprendimą, kuriuo "darbiečiai" pripažinti kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, apskundė tiek nuteistieji, tiek prokurorai.
Prokurorai apeliaciniu skundu Lietuvos apeliacinio teismo prašo pakeisti VAT nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Veikimas organizuotoje grupuotėje vertintinas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Taip pat prašoma panaikinti minėtojo nuosprendžio dalį dėl V. Uspaskicho, V. Vonžutaitės išteisinimo dėl sukčiavimo apgaule įgyjant didelės vertės Darbo partijos turtinę teisę gauti valstybės dotacijas ir kompensaciją. Prokuroras prašo juos pripažinti padarius šią nusikalstamą veiką. Už ją norima skirti V. Uspaskichui penkerių, V. Vonžutaitei - ketverių metų laisvės atėmimo bausmes. Minėtąsias bausmes prašoma subendrinti su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio bausmėmis ir skirti V. Uspaskichui - šešerių, o V. Vonžutaitei - penkerių metų galutines laisvės atėmimo bausmes.
