Trečiadienį Lietuvos apeliacinis teismas po pertraukos grįžo prie vadinamosios Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos.
Trečiadienį, be kitų trijų liudytojų, liudijusi buvusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ekspertė Nijolė Galvanauskienė papasakojo, kaip atliko ekspertizę. Ankstesniame teismo posėdyje paaiškėjo, kad vadinamąją "juodąją buhalteriją" tyrę FNTT specialistai prokurorams pateiktose išvadose privėlė klaidų - iš rėmėjų gauti per 84 tūkst. JAV dolerių buvo įtraukti ne į pajamas, o į išlaidas.
Viktoro Uspaskicho advokatas Algirdas Miškinis patvirtino, kad ketina teismo prašyti iš naujo tirti vadinamąją "juodąją buhalteriją", nes specialistų išvadoje yra ne tik techninių, bet ir esminių klaidų - skaičiavimų pajamų dvigubinimų ir pan.
"Specialisto išvada yra klaidinga, natūralu, specialistė pati tai pripažino. Ačiū Dievui, tai įvyko Apeliaciniame teisme, ir dabar teismas turės spręsti, nes mes ruošime prašymą pateikti, kad būtų atliktas arba naujas specialisto tyrimas, o greičiausiai finansų ūkinė ekspertizė", - žurnalistams sakė teisininkas, bet neįžvelgė piktybiškumo.
"Ten tiesiog nesueina skaičiai, klaidą suranda - ir neapskaičiuota, pajamas suranda - ir neapskaičiuota.(...) Tai, jeigu neapskaičiuota suma kaitaliojasi, tai reikia užbaigti teismą arba atiduoti ekspertizei. To mes ir prašėme pirmos instancijos (teismo - ELTA), nereikėtų šiandien tiek Apeliaciniame teisme vargti", - sakė politikas. V. Uspaskichas neabejojo N. Galvanauskienės šališkumu.
Prokuroras Saulius Verseckas tokius nuteistųjų ir jų gynėjų argumentus atmetė.
"Šiandien specialistai labai išsamiai, nuosekliai atsakė į visus advokatų iškeltus klausimus. Tai reiškia, kad kažkoks papildomas tyrimas nereikalingas. Natūralu, kad tikrinant tūkstančius įrašų, operacijų, kurių buvo šimtai, tos klaidos gali pasitaikyti. Kokias advokatai abejones iškėlė, specialistai daugeliu atveju ir sutiko, kad tokios klaidos buvo padarytos", - sakė prokuroras.
Tačiau, anot jo, šios klaidos esmės nekeičia nei kaltinimuose, nei išieškomų sumų atžvilgiu, tik koreguoja ikiteisminio tyrimo metu nustatytų neapskaitytų pajamų ir išlaidų sumas, kurios šiek tiek sumažėtų vidutiniškai nuo 24 iki 25 mln. litų.
"Bet akivaizdu, kad tai nei kvalifikacijos, nei bylos esmės, nei iš esmės faktinių aplinkybių, viso nusikalstamo mechanizmo nepaneigia, o tai yra tik korekcijos, atsirandančios darant skaičiavimus", - teigė S. Verseckas.
Prokuroras nemanė, kad bus paskirtas naujas finansinis tyrimas.
Pirmos instancijos teismas V. Uspaskichui yra skyręs 4 metų laisvės atėmimo bausmę, Vitalija Vonžutaitė nuteista kalėti 3 metus, Marina Liutkevičienė kalės 1 metus, o Vytautas Gapšys laisvės atėmimo bausmės negavo, tačiau jis turės sumokėti 275 MGL (35 tūkst. 750 litų) dydžio baudą, primena ELTA.
Reorganizavus Darbo partiją, teismas nutraukė baudžiamąją bylą dėl jos, kaip juridinio asmens.
Aukštesnės instancijos teismui sprendimą, kuriuo "darbiečiai" pripažinti kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, apskundė tiek nuteistieji, tiek prokurorai.
Prokurorai apeliaciniu skundu Lietuvos apeliacinio teismo prašo pakeisti VAT nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Veikimas organizuotoje grupuotėje vertintinas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Taip pat prašoma panaikinti minėto nuosprendžio dalį dėl V. Uspaskicho, V. Vonžutaitės išteisinimo dėl sukčiavimo apgaule įgyjant didelės vertės Darbo partijos turtinę teisę gauti valstybės dotacijas ir kompensaciją. Prokuroras prašo juos pripažinti padarius šią nusikalstamą veiką. Už ją norima skirti V. Uspaskichui penkerių, V. Vonžutaitei - ketverių metų laisvės atėmimo bausmes. Minėtąsias bausmes prašoma subendrinti su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio bausmėmis ir skirti V. Uspaskichui - šešerių, o V. Vonžutaitei - penkerių metų galutines laisvės atėmimo bausmes.
