KT atkreipia dėmesį, kad Seimo prašymas buvo grindžiamas tuo, kad Lietuvos Respublika turi pareigą įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje R. Paksas prieš Lietuvą.
Šiame sprendime nuolatinis ir negrįžtamas draudimas asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, būti renkamam į Seimą pripažintas neproporcingu ir pažeidžiančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą teisę kandidatuoti į įstatymų leidybos instituciją.
Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas yra tapatus tam, kurio atitiktis Konstitucijai jau yra įvertinta Konstitucinio Teismo 2004 metų gegužės 25 dienos nutarime.
KT taip pat pažymėjo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Konvencijoje neužsimenama apie Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su Prezidento rinkimais.
Be to, pažymėta, kad Konstitucinis aktas "Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje", kuriuo remiasi pareiškėjas, yra susijęs su Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, kylančių iš jos narystės Europos Sąjungoje, vykdymu, o ne su tarptautiniais įsipareigojimais, kylančiais iš Konvencijos, jos protokolų, taip pat, kad Europos Sąjungos teisės normomis Prezidento rinkimai nėra reguliuojami.
Sprendime konstatuota, kad iš Konstitucijos kylančio draudimo asmeniui, kuris šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką ir dėl to apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, būti renkamam Prezidentu galėtų būti atsisakyta tik atitinkamai pakeitus Konstituciją.
Kreiptis į KT Seimo nariai nusprendė po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atsisakė registruoti R. Paksą pretendentu į kandidatus Prezidento rinkimuose, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė skundą dėl VRK sprendimo.
