Kalbos apie bepiločių orlaivių pristatomas prekes pirmąkart viešojoje erdvėje pasigirdo dar 2013 metų pabaigoje. Tuomet elektroninėje komercijoje besispecializuojančios JAV bendrovės „Amazon“ vadovas Jeffas Bezosas išsakė savo planus sukurti sistemą, kuri galėtų pristatyti užsakytas prekes vos per pusvalandį. 2016 metais įvykęs pirmasis sėkmingas pristatymas dar labiau pakurstė kalbas apie perversmą prekių pristatymo sektoriuje.
„Toks „Amazon“ vadovo sumanymas bei pirmieji bandymai sukėlė tikrą audrą viešojoje erdvėje. Žmonės aktyviai pradėjo domėtis ir diskutuoti apie dronus ir galimus sprendimus prekių pristatymo srityje. Tačiau geri norai ir argumentai „už“ dar nėra viskas, tad praėjus kiek daugiau nei penkeriems metams po planų apie bepilotes skraidykles paskelbimo, jos toli gražu vis dar nėra naudojamos visuotinai – pasirodo nedideli bandymai, tokie kaip ką tik paskelbtas su bendrove „Google“ susijusios įmonės maisto ir nedidelių daiktų pristatymas Australijos Šiaurės Kanberos regione“, – apibendrina siuntų pristatymo įmonės „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Leistų sutaupyti
Visų pirma, už pristatymą bepilotėmis skraidyklėmis agituojantys žmonės pabrėžia ekonomiškumą. Dronai ne tik neteršia aplinkos, nes yra varomi elektriniais varikliais, bet ir yra kur kas lengvesni nei prekes dabar pristatantys automobiliai. Toks pavyzdys itin aktualus, kai transportuojamas itin mažas produktas.
Taip pat ekonominiai kaštai bendrovėms mažesni dėl to, kad vienas žmogus gali valdyti ne vieną skraidyklę. Kai kurioms jų net nereikia už ją atsakingo žmogaus, skelbiama pranešime spaudai.
Žurnalo „Nature“ atlikto tyrimo duomenimis, dronai yra kur kas efektyvesni už įprastą transportą pristatant prekes, nes bepilotės skraidyklės išvengia ir intensyvaus eismo bei grūsčių, tad atstumą iki prekės gavėjo gali įveikti kur kas greičiau.
„Nors dronų teikiama nauda patvirtinta ir tyrimais, tačiau yra nemažai klausimų, dėl kurių vis dar yra aktyviai diskutuojama. Pavyzdžiui, dronų naudojimo šalininkai tvirtina, kad jie yra visiškai saugūs ir negali sukelti oro transporto eismo įvykių. Tuo metu oponentai teigia priešingai ir kaip tik mano, kad dronai kelią grėsmę ir pateikia pavyzdžius, kai jie buvo itin priartėję prie žmones gabenančių orlaivių“, – teigia G. Bilevičius.
Abejoja dėl saugumo
Reikalavimas užtikrinti, kad dronai netaptų skaudžių oro katastrofų priežastimi – vienas pagrindinių. Tačiau ir be to esama nemažai klausimų dėl jų saugumo.
Diskutuojama, ar skraidyklėms saugu keliauti naktį. Taip pat, ar jos yra vis dar yra saugios, kai pranyksta iš piloto matymo lauko, ar saugu jas skraidinti virš žmonių galvų. Kritikai užduoda klausimus, ar bepiločiai orlaiviai nesukelia problemų paukščiams.
Be to, nerimaujama ir dėl privatumo, mat skraidyklėse yra įmontuotos kameros. Tad dronui keliaujant savo maršrutu, jos gali atsitiktinai užfiksuoti ir privataus gyvenimo detales. Rizika itin padidėja, kai kalbama apie žmogaus, kuriam pristatoma prekė, kaimynus.
Konservatyvesnėse valstybėse kai kurie žmonės išvis nemėgsta būti viešai filmuojami ir fotografuojami, todėl tokį bepiločių skraidyklių valdymą kameromis gali laikyti kišimusi į privačią erdvę.
Didele problema galėtų tapti ir dronų skleidžiamas triukšmas, kuris, nors nėra labai garsus, tačiau yra kur kas mažiau priimtinas. NASA atliktas tyrimas skelbia, kad įprasto transporto sukeliamas triukšmas žmones erzina mažiau nei dronų dūzgimas.
Taip pat svariu aspektu, neleidžiančiu vystyti bepiločių orlaivių programų, tapo standartų trūkumas, mat dronai savo forma ir techninėmis charakteristikomis itin skiriasi. Ir dėl to kai kur dronų naudojimas išvis yra uždraustas, kitur – itin apribotas. Pavyzdžiui, JAV galioja reikalavimai, kad krovinys turėtų būti ne sunkesnis nei 2,25 kilogramo ir nebūtų toliau užsakovo nei už 16 kilometrų. Taip pat bepilotės skraidyklės negali pakilti aukščiau nei 122 metrai, skristi greičiau nei 161 km/val. bei turi visada likti skraidyklę valdančio žmogaus-piloto regos zonoje.
„Būtent klausimai dėl dronų saugumo ir veikimo principų nulemia griežtus reguliavimus, kuriais valstybės nori apsisaugoti nuo galimų nelaimių. Griežto reguliuotojų tono nešvelnina ir orlaivių teikiama nauda – greitis, ekonominė nauda bei ekologija“, – teigia siuntų pristatymo įmonės „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.
Gerųjų pavyzdžių jau yra
Nepaisant įvairių reguliavimų ir priešpriešos, pasaulyje visgi yra nemažai pavyzdžių, kai bepiločiai orlaiviai yra naudojami civiliams tikslams. Pavyzdžiui, amerikiečių medikamentų platinimo bendrovė „Zipline“ naudoja dronus transportuojant kraują Ruandoje. Australų kompanija „Swoop Aero“ platina vakcinas ir medikamentus Vanuatu, kuri sudaryta iš daugybės salų, tad šis pristatymo metodas daug labiau paspartina pristatymą.
Kai kur dažnėja ir vien komercinės paskirties dronų skrydžių. Pavyzdžiui, Kinijoje licencijos taip pristatyti krovinius išduotos trims įmonėms. Australijoje leista vienam žmogui vienu metu valdyti iki 20 dronų.
Europoje taip pat yra sėkmingų pavyzdžių. Viena šias technologijas plėtojančių bendrovių – siuntų pristatymo bendrovė „DPD“, kurios padalinys pietų Prancūzijoje vykdo reguliarius komercinius skrydžius. Tiesa, atstumas, kurį gali nukeliauti dronas, vis dar nedidelis – 15 kilometrų. Tad rankas siekiant plėtoti šią technologiją, visų pirma, suriša griežti reikalavimai Senajame žemyne.
„Esant tokiems griežtiems reikalavimams mažai kas įsivaizduoja prekes pristatančius dronus didžiuosiuose Europos miestuose. Vis garsiau kalbama, kad ši technologija galėtų būti naudojama norint pasiekti atokias vietas ar itin skubiais atvejais, pavyzdžiui, pervežant organus transplantacijai. Tiesa, kalbant apie gamtosaugą didžiuosiuose miestuose, egzistuoja alternatyva bepiločiams orlaiviams – elektra varomi automobiliai, motoroleriai ir paspirtukai. Gamtos neteršiančias transporto priemones „DPD“ jau diegia, tam tikrą kiekį siuntų pristato būtent jomis, o planuose – toliau ieškoti ekologiškų, o tuo pačiu ir praktiškų siuntų pristatymo galimybių“, – mano G. Bilevičius.