Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar Prezidento rinkimų įstatymo nuostata - Respublikos Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą - pagal normų turinį neprieštarauja Konstitucijai, Konstituciniam aktui "Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje", konstituciniam teisinės valstybės principui.
"Įsipareigojimas vykdyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normas bei įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus hierarchine prasme yra esminis konstitucinis principas, tiesiogiai kylantis iš normos, jog Lietuva yra demokratinė valstybė. (...)Akivaizdu, kad iš demokratinės, teisinės valstybės principų tiesiogiai atsiranda pareiga per tinkamą laikotarpį įgyvendinti Europos žmogaus teisių teismo sprendimą. Šio sprendimo neįgyvendinimas negali būti teisinamas politinėmis priežastimis", - sakoma nutarime.
Jame pažymima, kad Prezidento rinkimų įstatymo nuostata, kad Respublikos Prezidentu negali būti renkamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš einamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, yra priešinga Europos žmogaus teisių teismo byloje Paksas prieš Lietuvą 2011 m. sausio 6 d. priimtam sprendimui.
"Akivaizdu, kad neįgyvendinus Europos žmogaus teisių teismo sprendimo, būtų grubiai pažeidžiama žmonių teisė rinkti, o rinkimai negalėtų būti laikomi nei sąžiningais, nei laisvais, nei demokratiniais, jų rezultatai nebūtų teisėti",- pažymima kreipimesi į KT.
