Vilniaus savivaldybės tarybos posėdyje, kai turėjo būti priimamas sprendimas dėl paminklo statymo vietos, finansavimo, projektavimo, klausimas prieš pat tarybos posėdį buvo išbrauktas iš darbotvarkės. A. Zuokas teigė, kad kaltinamieji Raimondas Kurlianskis, Eligijus Masiulis bei dabartinis miesto meras Remigijus Šimašius svarstant paminklo klausimą savivaldybėje tarpusavyje buvo susiję.
,,Ryšys tarp koncerno atstovo, dabartinio miesto mero ir Eligijaus Masiulio man nekelia abejonių (...) Buvo tam tikri tarybos posėdžių pažeidimai teikiant klausimą (dėl paminklo. - ELTA), procesui buvo daroma įtaka iš išorės“, - sakė A. Zuokas.
Jis pripažino, kad dėl J. Basanavičiaus paminklo klausimo išbraukimo iš tarybos darbotvarkės turėtų atsakomybę prisiimti dabartinis R. Šimašius. Pasak jo, už darbotvarkės keitimą atsakingas meras.
,,Posėdyje dalyvavau kaip tarybos narys (...) Pagal praktiką, darbotvarkė planuojama prieš savaitę. Viskas priklauso nuo mero ir tarybos sekretoriaus. Sužinojau, kad klausimas išimamas tarybos posėdžio metu, kuomet diskutuojama, kuriuos klausimus išbraukiame ar papildome (...) Tarybos posėdžio metu buvo daug keistų aplinkybių, neatitinkančių protokolo reglamento“, - liudijo A. Zuokas.
Pasak A. Zuoko jam buvo žinoma, kad ,,MG Baltic“ norėjo remti bei finansuoti paminklo statymą. Taip pat ,,MG Baltic“ koncernas domėjosi paminklo statymo vieta.
„Kad „MG Baltic“ norėtų prisidėti prie J. Basanavičiaus paminklo statymo, buvo žinoma“, - sakė A. Zuokas.
Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas grįžo nagrinėti rezonansą sukėlusios vadinamosios ,,MG Baltic“ bylos.
Praėjusiuose teismo posėdžiuose buvo apklausti šeši liudytojai: socialdemokratas Bronius Bradauskas, LNK komercijos ir reklamos skyriaus vadovo pareigas einantis Tomas Bartininkas, LNK generalinė direktorė Zita Sarakienė, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Dainoras Bradauskas, žiniasklaidos agentūros „PHD Lietuva“ vadovas Dalius Dulevičius, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 - praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius - 15 tūkst. eurų, Vytautas Gapšys - daugiau nei 27 tūkst. eurų. E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis - kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
