Šiuo metu egzistuojantis teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų aukštos kvalifikacijos specialistų judėjimui tarp profesijų. Todėl kartu su teisėjų, prokurorų ir advokatų bendruomenėmis Teisingumo ministerija rado bendrą sutarimą, leisiantį palengvinti pereinamumą iš vienos teisės srities į kitą, nuo vienos teisinės profesijos prie kitos.
„Bendrasis teisės kvalifikacinis egzaminas sukurtų prielaidas skirtingų sektorių teisininkams lengviau rasti bendrą kalbą, o korporacinės sistemos uždarumo panaikinimas prisidėtų prie sistemos skaidrumo bei atvirumo, skatintų visuomenės pasitikėjimą visa teisine sistema. Be to, bendro egzamino standarto nustatymas padės pagerinti teisingumo vykdymo kokybę" – pažymi J. Bernatonis.
Teisingumo ministras taip pat pabrėžia, kad tokio egzamino įvedimas užtikrintų šių trijų teisnių profesijų atstovų aukštą teisinės kvalifikacijos standartą. Tolygi šių trijų profesijų atstovų kvalifikacija sudarys sąlygas aukštam žmogaus, dalyvaujančio teismo procese, teisių apsaugos lygiui ir pasitarnaus teisės sistemos kokybei.
Skirtingi reikalavimai tikrinant asmenų, siekiančių tapti prokurorais, advokatais ar teisėjais teisinę kvalifikaciją sudaro prielaidas skirtingam kvalifikacijos lygiui, o tai kartais tampa kliūtimi šių asmenų „susikalbėjimui" teismo proceso metu. Nepakankama vienos ar kitos profesijos atstovo teisinė kvalifikacija gali reikšti nepakankamą žmogaus, dalyvaujančio teismo procese ar ikiteisminiame tyrime, teisių apsaugos lygį.
Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą teisinį išsilavinimą įgijęs asmuo, siekiantis tapti teisėju, prokuroru, advokatu, be specifinių reikalavimų, keliamų atitinkamai teisinei profesijai, privalo laikyti dar vieną egzaminą – teisinės kvalifikacijos patikrinimą. Po Bendrojo teisės kvalifikacinio egzamino įstatymo priėmimo, už teisės kvalifikacinio egzamino organizavimą ir vykdymą bus atsakinga Teisingumo ministerija.
„Diskusijos dėl vieningo teisėjų, prokurorų ir advokatų egzamino vyksta keletą metų ir dabar pasiektas tik pirminis susitarimas, kurį pavadinčiau idėjiniu susitarimu – tai yra proceso pradžia. Jei priimta vieningo egzamino nuostata ras tolesnį pritarimą, laukia ilgas ir sudėtingas darbas, kad sumanytoji „tiltų" tarp skirtingos specifikos teisinių profesijų idėja būtų įgyvendinta", – tvirtina Advokatų tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis.
.
Pasak darbo grupės veikloje dalyvavusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Olego Fedosiuko, pavykus įteisinti vieningo teisėjų, prokurorų ir advokatų kvalifikacinio egzamino idėją, atsirastų erdvė laisvesniam tarpprofesiniam teisininkų judėjimui.
„Tai, ko gero, ir yra pagrindinė parengto įstatymo projekto siekiamybė. Kita vertus, vieningo egzamino idėjos praktinis įgyvendinimas pareikalaus papildomo detalizavimo, konkrečios tvarkos nustatymo ir nuo šio reglamentavimo kokybės priklausys, kad pati idėja nebūtų sukompromituota", – teigia O. Fedosiukas.
Teisingumo ministro inicijuotam vieningam egzaminui pritarimą išreiškia generalinis prokuroras Darius Valys.
„Bendro egzamino idėjai galiu tik pritarti, tačiau ne todėl, kad tokiu būdu bus tarsi palengvintas kelias iš vienos teisinės veiklos srities į kitą. Mano įsitikinimu, įgyvendinus ją, profesionalumo kartelė, kartu su padidėjusia konkurencija, bus iškelta tik aukščiau. Tuo pačiu suvienodinti reikalavimai ir standartai visiems, kurie yra atsakingi už teisingumo siekius, turėtų pasitarnauti efektyvesniam visos teisinės sistemos darbui ir tai bus tikrai naudinga Lietuvos žmonėms", – sako generalinis prokuroras.
