Teisme dalyvavusios Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolantos Činčikienės teigimu, ši nutartis – tai kelerių metų veiklos siekiant atkurti teisingumą rezultatas. Tam, kad mirusios garbaus amžiaus globotinės turtas neatitektų ją kartą jau apgavusiai ir už tai nuteistai kaltinamajai, prireikė kelių instancijų teismų.
Prieš trejus metus Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu kaltinamoji B. M. buvo nuteista vienerių metų laisvės atėmimu už tai, kad apgavusi garbaus amžiaus vienišą moterį, pardavė jos butą, o pinigus – pasisavino. Kartu su laisvės atėmimo bausme teismas taip pat buvo priteisęs atlyginti nuketėjusiajai padarytą žalą – 38 tūkst. litų, tačiau praėjus metams po šio teismo sprendimo 92 metų amžiaus nukentėjusioji mirė taip ir nesulaukusi jai priklausančių pinigų.
Tuomet pataisos namuose bausmę jau atlikusi B. M. Panevėžio apygardos teismo paprašė panaikinti prokuroro prašymu anksčiau jai paskirtą nuosavybės teisių apribojimą ir leisti jai naudotis savo sąskaita banke, kuriame, kaip terminuotas indėlis, buvo padėti apgaule iš nukentėjusiosios pasisavinti pinigai. Nors prokurorė tam prieštaravo ir pateikė teismui raštą, kuriuo Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pasiūlyta inicijuoti procesą dėl nukentėjusiosios palikimo priėmimo valstybės vardu, teisėjas priėmė B. M. palankią nutartį. Tą kartą teismas, leisdamas nebeatlyginti apgaule padarytos žalos savo sprendimą motyvavo tuo, kad mirus nukentėjusiajai nebėra kam atlyginti žalą.
Esminį sprendimą šioje istorijoje priėmė Lietuvos Apeliacinis teismas, pritaręs prokurorės nuomonei, kad nukentėjusiojo mirtis negali leisti nuteistajam praturtėti iš neteisėtai įgyto mirusiojo turto ir panaikino prieštaringą Panevėžio apygardos teismo nutartį. Panevėžio apygardos prokuratūrai pagaliau buvo atsiųstas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, o paveldėto turto išieškojimu ėmė rūpintis antstoliai.
prokuraturos.lt
