Neaiškumų kilo po to, kai Seimas priėmė pataisas, kuriomis numatoma, kad generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu. Prezidentės vertinimu, toks reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijai, nes sudaro prielaidas atleisti generalinį prokurorą iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų terminui bet kuriuo momentu be jokios aiškios priežasties ir nesant jokiam teisiniam pagrindui.
Prezidentūra kelia klausimą, kokia yra generalinio prokuroro nepriklausomumo samprata ir ribos, kaip turėtų būti suprantama atskaitomybė.
KT teisėja Toma Birmontienė domėjosi, kaip Prezidentūra supranta, koks turėtų būti atskaitomybės ir informacijos pateikimo santykis.
"Negalėtų būti tokio teisinio reguliavimo, kad generalinis prokuroras neteiktų jokios informacijos, tačiau, (klausimas kyla tada, - ELTA), kai atsiskaitai - kiek plačiai, ir kokios kyla pasekmės", - sakė teismo posėdyje dalyvavusi Prezidentės patarėja teisės klausimais Indrė Pukanasytė.
Prezidentė prašė KT išaiškinti, ar generalinio prokuroro atleidimo pagrindai ir tvarka gali būti nustatyta Seimo statute, kuris nėra įstatymas. Taip pat Prezidentė prašo išaiškinti, ar nustatyta pareiga generaliniam prokurorui atsiskaityti už prokuratūros veiklą įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai atitinka Konstituciją.
Konstitucijos 118 straipsnis numato, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas. Įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas suvaržyti prokurorų nepriklausomumą bei kištis į prokurorų veiklą.
Konstitucinis Teismas dar 2003 metais yra išaiškinęs, kad Seimas pagal Konstituciją gali įstatymu nustatyti tik tokius generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui pagrindus, dėl kurių pobūdžio generalinis prokuroras apskritai negali eiti savo pareigų.
