Kadrų problema
„Pagrindinį dėmesį skiriame tam, kad kuo daugiau pareigūnų dirbtų tarp žmonių. Turime būti matomi, be kita ko, ir dėl to, kad galėtume kuo greičiau reaguoti į pranešimus apie įvykius. Gavę pranešimą, keliame sau tikslą kuo skubiau nuvykti į įvykio vietą, kad padėtume žmonėms. Mūsų uždavinys yra atlikti darbą taip, kad žmogus neturėtų antrą kartą važiuoti į policiją su prašymu dėl kokio nors klausimo“, – aiškina A. Sinis džiaugdamasis, kad šį uždavinį, nors reformos eigoje kildavo daug įvairių problemų, komisariatui pavyko visai neblogai susitvarkyti.
Viena iš problemų – metų pradžioje trūko 15 proc. darbuotojų, o tam tikru laikotarpiu tas „trūkumas“ siekė net 25 procentus.
„Tai buvo sunkus iššūkis. Vasarą ir rudenį dirbome turėdami gana silpnas pajėgas. Dėl darbuotojų trūkumo pareigūnams teko didelis darbo krūvis. Tuomet pradėjome intensyviai ieškoti žmonių, norinčių dirbti policijoje, kviesti jaunimą, darbuotojus iš kitų komisariatų. Šis procesas kiek užtruko, nes ne taip greitai viskas vyksta. 2017 m. gruodį sukomplektavome kolektyvą ir pasiekėme tą lygį, nuo kurio pradėjome mūsų komisariato reformą“, – pasakojo A. Sinis. Tačiau rajono policijos vadovas apgailestauja, kad dėl darbuotojų trūkumo vietoj dviejų – rytinės ir vakarinės – patrulių komandų grupėje pavyko suburti po vieną.
Smurtas šeimose blogina statistiką
Be struktūrinių transformacijų, Vilniaus rajono policijai praėjusiais metais teko susigrumti su dideliu nusikalstamumu. 2017 m. įregistruoti 1479 (2016 m. – 1059) įvairūs nusikaltimai, iš jų didžiausią dalį sudarė vagystės (584).
„Kadangi palyginti su 2016 m. nusikalstamumas rajone gerokai išaugo, analizavome tokios situacijos priežastis. Paaiškėjo, kad didžiausią įtaką bendram nusikalstamumo augimui turėjo smurto šeimoje atvejai. Pavyzdžiui, 2016 m. tokių atvejų užregistravome 159, o pernai – 323, t. y. daugiau nei dvigubai“, – kriminogeninę situaciją rajone pristato policijos vadovas. Kaip jis pabrėžė, neretai baudžiamosios bylos, pavyzdžiui, už grasinimą nužudyti, šeimoje smurtaujantiems asmenims keliamos pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius. Pernai buvo net 74 tokios bylos, todėl galima sakyti, kad bendras smurto šeimoje skaičius pernai buvo išaugęs iki 400. Su smurtavimu šeimoje susijusių nusikaltimų skaičiaus augimas, anot A. Sinio, susijęs su tuo, kad žmonės drąsiau pradėjo informuoti apie neigiamus reiškinius, vykstančius už „keturių sienų“. Smurtas šeimoje dar neseniai vertintas gana atsainiai, jau kelerius metus baudžiamas rimtomis baudomis. Net smulkiausi smurto faktai neprasmunka pro teisingumo institucijų akis, o nevengiantys demonstruoti savo fizinės viršenybės asmenys izoliuojami ir uždaromi į areštinę. Tai savotiška prevencinė priemonė, užkertanti kelią ypač sunkiems nusikaltimams – nužudymams, kurie neretai įvyksta šeimyninių konfliktų metu.
Vagysčių – visada daugiausia
Laikui bėgant rajone nemažėja ir įvairių vagysčių – iš patalpų, transporto priemonių, statybviečių ir t. t. 2017 metais jų užregistruota net 584.
„Nežymiai sumažėjo vagysčių iš gyvenamųjų patalpų, sodo namelių, neprižiūrimų, sezoniškai naudojamų pastatų. Džiugu, kad pernai 1-ojo Veiklos skyriaus pareigūnams, aptarnaujantiems Rudaminą, Pagirius ir Rukainius, pavyko atskleisti tris nusikaltėlių grupuotes, kurios apvaginėjo gyvenamuosius pastatus. Vienu ypu pavyko ištirti 27 nusikaltimus ir sulaikyti vagis“, – pasakoja A. Sinis.
Kai „šios krypties“ situacija nurimo, atsirado kita grupuotė, kuri vogė Zujūnuose ir Avižieniuose, t. y. 2-ojo Veiklos skyriaus aptarnaujamoje teritorijoje. Ši grupuotė buvo įvykdžiusi daug automobilių vagysčių. Vagys išdaužydavo automobilių langus ir vogė jose paliktus daiktus. Nusikaltėliai buvo sulaikyti, įrodyti net 69 jų padaryti nusikaltimai.
Virtualūs ir telefoniniai sukčiai
Nemažina tempo nusikaltėliai, jau daugelį metų pagal gerai atidirbtą schemą telefoninių pokalbių metu viliojantys pinigus iš patiklių žmonių. Nepaisant gausybės informacijos apie pasitaikiusius tokius atvejus, nepaisant įvairiausių perspėjimų, gyventojai vis užkimba ant sukčių kabliuko. Vien pastarąjį savaitgalį du Vilniaus rajono gyventojai tapo tokių sukčių aukomis. Pasakė jiems skambinusiems žmonėms banko sąskaitų prisijungimo kodus ir neteko santaupų.
„Perspėjame gyventojus, kad neatskleistų savo asmens duomenų jiems skambinantiems menamiems policijos pareigūnams ar mokesčių inspekcijos darbuotojams. Tačiau vis tiek leidžiasi būti nusikaltėlių apgauti. Reikėtų atsiminti, kad policija niekada telefonu neprašys jokios informacijos, o ateis į vietą, prisistatys ir užduos reikalingus klausimus“, – įspėja A. Sinis.
Tikru iššūkiu tyrėjams tampa bylos, susijusios su sukčiavimais interneto parduotuvėse. Žmonės perka įvairias prekes virtualioje erdvėje, perveda pinigus ar avansą, o prekių niekada negauna. Atskiriems asmenims padaryta žala būna didelė ir už ją gresia tik administracinė atsakomybė, tačiau tokių atvejų skaičius kelia nerimą. Virtualūs nusikaltėliai veikia ne tik Vilniaus rajone, bet ir visos šalies mastu, todėl atsekti juos darosi labai sudėtinga.
„Prieš perkant internetinėje parduotuvėje verta pasidomėti, kokią šlovę turi parduotuvė, kurioje perkame, kokia yra internautų nuomonė apie ją, ir nereikia susigundyti žemiausia kaina“, – pataria patyręs policijos pareigūnas.
Saugi kaimynystė?.. Tai veikia!
Daug dėmesio per visus metus Vilniaus rajono policijos pareigūnai skyrė prevenciniam darbui. Šioje srityje labai glaudžiai bendradarbiavo su Vilniaus rajono savivaldybe, kuri prevencinėms programoms įgyvendinti skyrė policijai 15 tūkst. eurų.
„Išleidome tuos pinigus iki paskutinio cento keturioms prevencinėms programoms, kurios buvo nukreiptos į padėties labiausiai problematiškose sferose gerinimą. Jei matėme, kad atskirose teritorijose įvykdavo daugiau nusikaltimų, steigdavome ten saugios kaimynystės grupes. Ir šios puikiai veikia! Gyventojai rodo iniciatyvą ir jiems tereikia pagalbos ir patarimų, kaip organizuoti savo veiksmus“, – sako A. Sinis. Anot komisariato vadovo, gerą pavyzdį rodo netoli Zujūnų esančio Papiškių kaimo individualių namų kvartalų gyventojai. Būtent šie kvartalai buvo tapę masinių vagysčių objektu. Išaiškinti jas padėjo saugios kaimynystės grupė. Gyventojai bendromis jėgomis patruliuodavo po teritoriją, keisdavosi informacija ir bendradarbiavo su policija. Visi šie veiksmai leido sulaikyti vagis.
Be saugios aplinkos kūrimo, policija taip pat įgyvendino šias prevencines programas: „Mano saugumo jausmas“, „Stop tragedijoms keliuose“, „Policija – visuomenės dalis“. Tačiau darbas įgyvendinant prevencinius projektus reikalauja didelio įsipareigojimo, bendradarbiavimo su vietos bendruomene, mokyklomis, kultūros institucijomis, t. y. laiko ir žmogiškų resursų sąnaudų, su kuriomis Vilniaus rajono policijos komisariate ypač sunku.
Dėl šios priežasties šiemet Vilniaus rajono policija ketina apriboti prevencinį darbą iki aktualiausių programų: gyventojų saugumo, vagysčių prevencijos ir saugaus eismo prie mokyklų užtikrinimo.
Sąlygos padeda dirbti
Anot savaitraščio pašnekovo, pastaraisiais metais Vilniaus rajono policija nejautė degalų stygiaus, kaip tai buvo dar prieš kelerius metus. Turi tris naujus automobilius, o artimiausiu laiku Policijos departamentas perduos dar 2 naujus, pilnai įrengtus automobilius darbui policijoje. Planuojama, kad 2018 metais visi policijos komisariatai Lietuvoje 80 proc. bus aprūpinti naujas automobiliais.
Policijos pareigūnų darbo vietos kompiuterizuotos, darbuotojai turi modernius mobiliuosius telefonus, kad galėtų nufilmuoti atskirus įvykius. Surinkta informacija tampa objektyviais įkalčiais per teismo procesus. Vilniaus rajono policijos komisariato vadovas patenkintas, kad aprūpinus pareigūnus būtinomis priemonėmis, jie gali kokybiškiau ir greičiau atlikti savo pareigas gyventojų labui. Nors kol kas justi darbuotojų trūkumas, dirbantys pareigūnai turi patirtį, puikiai žino Vilniaus rajono specifiką, o tai savo ruožtu leidžia geriau ir operatyviau dirbti.
Irena Mikulevič
Vilniaus krašto savaitraštis
