Sėkmingai startavusios „Falcon Heavy“ pirmasis krovinys – Kalifornijoje įsikūrusios „SpaceX“ vadovo Elono Musko (Ilono Masko) asmeninis vyšninės spalvos elektromobilis „Tesla“ ir jame sėdintis manekenas „Starman“ (Žvaigždžių žmogus), aprengtas moderniu astronauto kostiumu.

Raketa antradienį pakilo 15 val. 45 min. JAV Rytų pakrantės (22 val. 45 min. Lietuvos) laiku nuo tos pačios NASA aikštelės Kanaveralo kyšulyje Floridoje, iš kurios prasidėjo ir „Apollo“ misijos į Mėnulį 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais.

Riaumojant 27 varikliams „Merlin“, sumontuotiems pirmosios pakopos centrinėje dalyje ir dviejuose šoniniuose greitintuvuose, raketa pakilo iš Kennedy (Kenedžio) kosmoso centro, stebint tūkstančiams žmonių susirinkusių aplinkiniuose paplūdimiuose, ant tiltų ir kelių.

Starto diena buvo saulėta, bet dėl smarkaus vėjo skrydis buvo atidėtas daugiau kaip dviem valandoms.

Abu šoniniai greitintuvai po kelių minučių nuo starto atsiskyrė ir vėliau įspūdingai sinchroniškai nutūpė ant dviejų starto aikštelių Kanaveralo kyšulyje. Pirmosios pakopos centrinė dalis irgi turėjo nusileisti ant jūrinės platformos, maždaug už 480 km nuo kranto.

Per tiesioginę transliaciją internetu buvo matyti, kaip įsijungus antrosios pakopos varikliui prie jos pritvirtinto E. Musko automobilyje įrengtame ekrane įsižiebė užrašas „Nepanikuokit“ (Don't Panic). Skrydžių valdymo centre, kur buvo susirinkę šimtai džiūgaujančių kompanijos darbuotojų, tuo metu skambėjo „Space Oddity“ – velionio atlikėjo Davido Bowie (Deivido Bouvio) klasikinė daina.

Galingiausia tebenaudojama raketa

Bendrovė anksčiau paskelbė, kad „Falcon Heavy“ bus „galingiausia eksploatuojama raketa pasaulyje, padauginta iš dviejų“.

Tai reiškia, kad ši raketa galės nešti dvigubai sunkesnį krovinį negu didžiausia dabar naudojama raketa „Delta IV Heavy“.

„SpaceX“ teigimu, vienas naujosios raketos skrydis kainuos apie 90 mln. dolerių (72,6 mln. eurų), tuo tarpu kai vienas „Delta IV“ paleidimas atsieina 350 mln. dolerių (282,3 mln. eurų).

Vis dėlto NASA raketa „Saturn V“, naudota skrydžiams į Mėnulį ir paskutinį kartą pakilusi 1973 metais, buvo dar galingesnė.

Taip pat buvo dvi didesnės Sovietų Sąjungos sukurtos raketos: didžiausią kada nors sukonstruotą pirmąją pakopą turėjusi N1, nors jos startas nebuvo sėkmingas, ir „Energija“, paleista tik du kartus.

Galima sakyti, kad „Falcon Heavy“ yra trys sujungtos „SpaceX“ raketos „Falcon 9“. Taigi, jos „jėgainę“ sudaro 27 raketiniai varikliai „Merlin“; „Falcon 9“ jų turi devynis.

70 metrų ilgio raketa į orbitą gali iškelti 64 tonų naudingąjį krovinį – kiek daugiau nei sveria visiškai pakrautas laineris „Boeing 737“.

Ši raketa buvo sukurta siekiant atnaujinti galimybę siųsti žmones į Mėnulį ar Marsą, tačiau tokie planai buvo atidėti, ir dabar „Falcon Heavy“ daugiausiai laikoma potencialia priemone gabenti įrangą į šias tolimas kosmoso vietas, pirmadienį sakė E. Muskas.

E. Musko automobilis buvo paleistas heliocentrine elipsinė orbita, kurios arčiausiai Saulės esantis taškas bus ties Žemės, o tolimiausias – ties Marso orbita.

Vis dėlto iki pat „Falcon Heavy“ variklių paleidimo nebuvo aišku, ar šie planai bus sėkmingai įgyvendinti.

„Skrydžio tikslas – Marso orbita. (Automobilis) bus tolimajame kosmose apie milijardą metų, jeigu tik nesprogs kylant“, – garsusis kosmoso entuziastas ir interneto magnatas gruodį rašė „Twitter“ žinutėje.

Bendrovės „SpaceX“ įkūrėjas sakė, kad planuoja tarpplanetinio transporto sistemą kodiniu pavadinimu BFR („Big Fucking Rocket“ – „Didžiulė sumauta raketa“ arba „Big Falcon Rocket“ – „Didžiulė Falcon raketa“). Jis teigė, kad galiausiai ši raketa būtų naudojama žmonėms skraidinti.