Už tokį nutarimo projektą, kurį pateikė "Drąsos kelio" frakcijai atstovaujantis Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius, antradienį balsavo tik 20 Seimo narių, 52 buvo prieš, 25 parlamentarai susilaikė.
Už tai, kad projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, pasisakė tik 28 Seimo nariai, 70 buvo prieš.
Nutarimo projekte dėl N. Venckienės ekstradicijos buvo siūloma paraginti "Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą nedelsiant pradėti Seimo narės Neringos Venckienės ekstradicijos procesą ir taip atverti kelią teisingumui, nebekuriant sąlygų apkaltos procedūrai, nesant galimybės jai dalyvauti".
Dokumento projekte primenama Generalinės prokuratūros pareiga pareikšti Seimo narei N. Venckienei įtarimus pagal šešias nusikalstamas veikas ir baigti ikiteisminius tyrimus, dėl kurių Seimas panaikino N. Venckienės teisinę neliečiamybę.
Nutarimo projekto iniciatoriai sako siekiantys grąžinti visuomenės pasitikėjimą teismais ir prokuratūra. Jie taip pat pabrėžia Lietuvos Konstitucijoje numatytą teisę į teisingą ir nešališką teismą, suteikiantį galimybę apsiginti.
Projektą pateikęs Seimo narys V. A. Matulevičius tvirtino, kad "N. Venckienė toli gražu nebėga nuo teisingumo ir nuo jo nesislapsto".
"Aš pasakyčiau, kad yra priešingai. N. Venckienė visą laiką to teisingumo ieško ir jo nepavyksta surasti. Tai yra didžiulė mūsų valstybės problema, kad vis daugiau mūsų piliečių teisingumo yra priversti ieškoti kitose valstybėse", - antradienį iš Seimo tribūnos sakė V. A. Matulevičius.
Jis priekaištavo, kad, žinant parlamentarės gyvenamąją vietą, nesiimta jokių veiksmų. "Jūs visi žinote, kad N. Venckienės gyvenamoji vieta nėra paslaptis, apie tai yra pareiškę aukšti policijos pareigūnai. Tačiau ar kas nors po to, žinodamas kur dabar yra Venckienė, ėmėsi įstatymų nustatytų veiksmų, kad ji būtų sugrąžinta į Lietuvą? Kaip žinote - nesiėmė, labai įdomu, kodėl?",- svarstė parlamentaras, pabandęs pats atsakyti į šį klausimą.
Jo nuomone, mūsų teisėsauga bijo, kad ji, pradėjus ekstradicijos procedūrą, patirs labai gėdingą fiasko. "Venckienę bus atsisakyta išduoti Lietuvai ir vietoj išdavimo jai bus suteiktas politinis prieglobstis kurioje nors demokratinėje teisinėje valstybėje", - galimą įvykių scenarijų dėstė V. A. Matulevičius.
Jo nuomone, N. Venckienės ekstradicija sąmoningai vilkinama, o tuo metu forsuojama apkaltos procedūra Seime.
V. A. Matulevičius akcentavo, kad N. Venckienė ne kokia nors karo nusikaltėlė, "ji bandė ginti savo artimųjų teises ir per tai pateko į žiaurią aklavietę".
Kaip ELTA jau skelbė, 41 Seimo narys savo parašais parėmė Liberalų sąjūdžio frakcijos inicijuojamą apkaltą Seimo narei N. Venckienei.
Apkaltą, be jos iniciatorių liberalų, parėmė Lietuvos socialdemokratų partijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Mišrios Seimo narių grupės frakcijų atstovai.
Liberalų parengtame teikime pradėti apkaltą N. Venckienei pabrėžiama, kad Seimo narė be pateisinamų priežasčių jau praleido 54 Seimo posėdžius, tokiu būdu neatliko savo konstitucinės priedermės atstovauti tautai, sulaužė duotą Seimo nario priesaiką ir galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją. N. Venckienė sulaužė duotą Seimo nario priesaiką nevykdydama pažado "gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus", "visomis išgalėmis sąžiningai tarnauti Tėvynei", nurodo liberalai.
Gegužės 9 dieną buvo pradėta N. Venckienės paieška.
Parlamentarei pareikšti įtarimai pagal šešias nusikalstamas veikas.
