Projekte numatyta nemažai naujovių, leisiančių efektyviau apginti vartotojų teises.
„Priėmus šiuos įstatymus, bus dar labiau ginamos vartotojo, kuris yra silpnesnė sutarties šalis, teisės. Be to, palengvės tarptautinė e. prekyba, didės vartojimo prekių ir paslaugų rinkų konkurencingumas“, – pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Siūloma nustatyti, kokią informaciją vartotojui turi pateikti verslininkas, prieš sudarydamas sutartį su vartotoju. Informacija turės būti pateikta aiškiai ir suprantamai vartotojui.
Siūloma nustatyti ilgesnį (14 dienų) terminą, per kurį vartotojas gali nenurodydamas priežasties ir iš esmės nepatirdamas išlaidų atsisakyti nuotolinės (sudarytos naudojant ryšio priemones) sutarties ir ne prekybos vietose sudarytos sutarties (šiuo metu terminas – 7 dienos). Vartotojams atsisakyti sutarties bus lengviau ir paprasčiau, apie tai jie galės pranešti verslininkui pateikdami užpildytą pavyzdinę sutarties nutraukimo formą. Verslininkas sumokėtus pinigus privalės grąžinti vartotojui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sutarties atsisakymo dienos.
Jeigu informacija apie teisę atsisakyti sutarties vartotojui nepateikiama, laikotarpis, per kurį galima atsisakyti sutarties, ilginamas iki 12 mėnesių. Taip pat bus nustatytas draudimas elektroninės prekybos interneto svetainėse naudoti iš anksto pažymėtus langelius dėl papildomų prekių ar paslaugų užsakymo, panaikinti „paslėpti“ prekybos internetu mokesčiai ir išlaidos vartotojams („mokėjimo spąstai“).
Projekte taip pat numatoma, kad pardavėjas privalo pristatyti prekes vartotojui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties sudarymo, jeigu nesusitariama kitaip. Jeigu prekės per šį terminą nepristatytos, vartotojas gali nustatyti papildomą terminą prekių pristatymui. Jei prekės nepristatomos ir per tą laikotarpį, vartotojas įgyja teisę susigrąžinti sumokėtus pinigus.
Įstatymų projektais suvienodinamos pagrindinės taisyklės, taikytinos nuotolinių sutarčių (prekyba internetu, telefonu ar paštu) ir ne prekybos patalpose sudaromų sutarčių sudarymui visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, – kai verslininkas ir vartotojas yra iš skirtingų valstybių narių.
Siūloma naująjį teisinį reguliavimą taikyti tiek vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims, tiek ir vartojimo paslaugų sutartims. Paslauga pagal ES teisės aktus laikytina bet kokia savarankiška paprastai už užmokestį atliekama ūkinė komercinė veikla, kurios nereglamentuoja nuostatos dėl prekių, kapitalo ar asmenų judėjimo.
