„Jos buvimo vieta yra žinoma. Yra prašymas ją išduoti ir jis dabar yra vykdymo stadijoje. Aš padariau viską, ko iš manęs prašė Amerikos pareigūnai, jie saistomi savo įstatymų ir tvarkos. Suvereni valstybė pati sprendžia, kaip elgtis su jos teritorijoje esančiais žmonėmis.“, – BNS sakė Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Jakutis. Jis yra N.Venckienės bylų tyrimo grupės vadovas.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis yra sakęs, kad 2015 metų gruodį JAV Teisingumo departamentas priėmė Lietuvos prašymą dėl N.Venckienės ekstradicijos ir pripažino jį vykdytinu. N.Venckienės Lietuvoje pasigesta 2013 metų balandį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę. Tų metų gegužės 10 dieną Lietuvos teisėsauga paskelbė jos paiešką.
Prokuroras D.Jakutis priminė, kad ilgai truko ir buvusio EBSW prezidento Gintaro Petriko ekstradicijos iš JAV procedūra.
1997 metais iš Lietuvos pabėgęs G.Petrikas JAV gyveno svetima pavarde, vertėsi akinių nuo saulės prekyba. Lietuvos prašymu jį 2004 metais sulaikė JAV Federalinių tyrimų biuro pareigūnai. Į į Lietuvą jis pargabentas 2007 metų rugsėjį.
Pasak D.Jakučio, panašiai vyksta ekstradicija ir dėl N.Venckienės.
„Mes susirašinėjame su Amerika, ir tas procesas juda. Aš manau, kad ji būtų sulaikyta tuo atveju, jei būtų priimtas sprendimas ją išduoti. Kadangi procedūros ilgos, net nerealu laikyti žmogų suimtą, kol viskas išsispręs“, – sakė D.Jakutis.
Iš pradžių N.Venckienei mėginta įteikti šaukimą, buvo parengti įtarimai. Po to už akių skirtas suėmimas, paskelbta paieška, išduotas Europos arešto orderis, o paskui kreiptasi ir į JAV.
JAV Teisingumo departamentas paruošia kreipiasi į teismą svarstymui dėl ekstradicijos. Terminų, per kuriuos turi būti priimtas sprendimas dėl išdavimo, prokuroro žiniomis, JAV nėra. Egzistuoja ir apskundimo galimybė.
„Kiek suprantu, dirba teisininkai ir iš jos pusės“, – BNS sakė D.Jakutis.
2014 metų rudenį Generalinė prokuratūra nusprendė į vieną ikiteisminį tyrimą sujungti Kauno ir Šiaulių prokuratūrose esančius ikiteisminius tyrimus, kuriuose įtariama N.Venckienė.
N.Venckienei norima pateikti kaltinimus dėl to, kad ji nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti brolio dukrą motinai L.Stankūnaitei, trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, o perduodant vaiką jo motinai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą
N.Venckienės galimų bendrininkų bylos jau nagrinėjamos teismuose, nelaukiant JAV sprendimo.
2016 metų vasarį Šiaulių apygardos teismas pradėjo nagrinėti grupės asmenų baudžiamąją bylą dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, mirusiojo atminimo paniekinimo, šmeižimo, trukdymo antstolio veiklai, grasinimo nužudyti. Šioje byloje aprašyti nusikaltimai susiję su vadinamaisiais Garliavos įvykiais, kilusiais dėl tariamo vaiko seksualinio išnaudojimo.
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2010 metų pradžioje, įtariama, N.Venckienė su savo teta Audrone Skučiene subūrė grupę, organizavo buvusio Kauno apygardos teismo teisėjo Alberto Milinio šmeižimą, organizavo duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą. Teisėjo sūnus V.Milinis buvo viešai apkaltintas pedofilija. Jo tėvai šioje yra pripažinti nukentėjusiaisiais.
Nukentėjusiais šioje byloje taip pat pripažinti L.Stankūnaitė su dukra, advokatas Gintaras Černiauskas, antstolė Sonata Vaicekauskienė.
Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama ir kita byla, kurioje Tomas Skučas, „Drąsos kelio“ partijos atstovės A.Skučienės sūnus, kaltinamas nusikaltimus įvykdęs veikdamas savo mamos ir buvusios teisėjos N.Venckienės suburtoje asmenų grupėje.
Teisėsauga nustatė, kad 2012 metų birželį L.Stankūnaitė buvo stebima kavinėje Kauno rajone, Ringauduose. Valstybės saugomą moterį su dukra Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai iš kavinės nedelsiant išvežė.
Abi šios bylos dar nagrinėjamos, nuosprendžiai nėra paskelbti.
Anksčiau buvo skelbta, kad A.Venckienė įtariama ir viešais raginimais smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.
Pasak prokuroro D.Jakučio, valstybinio pobūdžio įtarimų D.Venckienei šiuo metu nėra. Prie Prezidentūros mitinge buvo raginama užimti valdžią, tačiau paaiškėjo, kad tai buvo ne N.Venckienės žodžiai, tai darė kitas žmogus.
Senaties skaičiavimas asmeniui slapstantis sustoja.
„Lietuvoje paailginti senaties terminai, jie tapo sunkiai pažeidžiami“, – BNS sakė prokuroras D.Jakutis.
Prokuroras sako, kad Jungtinės Valstijos, nagrinėdamos ekstradicijos prašymą, sprendžia ne tik, ar asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau ir sprendžiama, ar tikslinga pagal tokią nusikalstamą veiką ir gresiančią bausmę išduoti asmenį.
„Paprastai formalus kriterijus yra gresianti ne mažesnė nei 1 metų laisvės atėmimo bausmė“, – BNS sakė D.Jakutis. N.Venckienei pagal dabar formuluojamus įtarimus gresia ilgesnė bausmė.
Seimas 2013 metų balandžio pradžioje panaikino parlamentarės teisinę neliečiamybę, svarstant šį klausimą N.Venckienė Seime nebepasirodė.
2013 metų rugpjūtį žiniasklaida, remdamasi skaitytojos atsiųsta nuotrauka ir informacija, paskelbė, kad bėgle tapusi Seimo narė N.Venckienė nuo teisėsaugos slapstosi Čikagoje.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė. Juos Drąsius Kedys, N.Venckienės brolis, kaltino seksualiai išnaudojus jo mažametę dukrą. Tačiau dėl pedofilijos teistas vienintelis Andrius Ūsas, jį teismas visiškai išteisino. 2010 metų balandį prie Kauno marių negyvas rastas D.Kedys, tų pačių metų birželį – A.Ūsas.
Liudytojai yra teisėsaugai pasakoję, kad D.Kedžio sesuo, tuometinė Kauno apygardos teismo teisėja N.Venckienė galėjo kurstyti brolį įvykdyti žudynes 2009 metų rugsėjį Kaune.
Autorė: Ingrida Steniulienė
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
