Visos septynios planetos yra maždaug vienodo dydžio ir masės, kaip ir mūsiškė. Jos beveik neabejotinai sudarytos iš uolienų, o trys patenka į zoną, kurioje gali būti skysto vandens, sakoma žurnale „Nature“ paskelbtoje studijoje.
Itin svarbu, kad jos yra gana arti Žemės, o šios egzosistemos centrinis šviesulys – raudonoji nykštukė TRAPPIST-1, esanti Vandenio žvaigždyne, suteikia astronomams galimybę tyrinėti kiekvienos planetos atmosferą ir ieškoti tikėtinų biologinės veiklos pėdsakų.
„Atlikome itin svarbų žingsnį pastangose surasti gyvybės anapus“, – sakė studijos bendraautorius Amaury Triaud (Amori Trio), dirbantis Didžiosios Britanijos Kembridžo universitete.
„Nemanau, kad iki šiol turėjome tinkamų planetų, kad tai išsiaiškintume, – sakoma jo pranešime spaudai. – Dabar turime tinkamą taikinį.“
Iš visų jau žinomų egzoplanetų sistemų TRAPPIST-1, esanti tik už 39 šviesmečių, turi didžiausią skaičių Žemės dydžio planetų, besisukančių aplink vieną žvaigždę.
Be to, dauguma jų atrodo skriejančios „vidutinėje zonoje“ – ne per karštoje, kad vanduo išgaruotų, bet ir ne per šaltoje, kad visas vanduo virstų ledu.
Šis atradimas papildo gausėjančius įrodymus, kad mūsų Paukščių Tako galaktikoje yra dešimtys milijardų pasaulių, nepanašių į mūsiškį, ir kad jų yra daug daugiau nei manyta anksčiau.
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
