Mokslininkai susirinko paleisti raketos Šryharikotos kosmodrome šalies pietuose, o Indijos kosmoso tyrimų organizacijos (ISRO) vadovui pranešus, kad visi palydovai buvo iškelti, susirinkusieji ėmė audringai ploti.
„Nuoširdūs sveikinimai ISRO komandai už šią sėkmę“, – observatorijoje raketos „Polar Satellite Launch Vehicle“ skrydžio stebėti susirinkusiems mokslininkams sakė ISRO direktorius Kiranas Kumaras.
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis) netrukus pasveikino mokslininkus su sėkmingu palydovų paleidimu, kuris pagerino anksčiau Rusijos pasiektą rekordą.
„Šis nuostabus žygdarbis... yra dar vienas išdidus momentas mūsų mokslininkų bendruomenei ir tautai. Indija sveikina savo mokslininkus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė N.Modi.
Raketa pakilo 9 val. 28 min. vietos (5 val. 58 min. Lietuvos laiku) ir pasiekė 27 tūkst. km per val. greitį. Visi 104 palydovai pasiekė orbitą per maždaug pusvalandį, nurodė ISRO.
„Polar Satellite Launch Vehicle“ iškelė 714 kg sveriantį įprasto dydžio Žemės stebėjimų palydovą ir 103 mažyčius „nanopalydovus“, kurių bendra masė – 664 kilogramai.
Beveik visi šie nanopalydovai buvo pasiųsti į kosmosą kitų šalių, tarp jų Izraelio, Kazachstano, Nyderlandų, Šveicarijos, Jungtinių Arabų Emyratų. Tačiau daugiausiai jų paleido Jungtinės Valstijos, pasiuntusios 96 aparatus, pažymėjo ISRO.
Indija užsitikrino pasaulio rekordą kaip daugiausiai palydovų viena raketa iškėlusi šalis.
Ankstesnė rekordininkė buvo Rusija, kurios 2014 birželį paleista raketa iškėlė 39 palydovus.
Komercinio palydovų iškėlimo į orbitą verslas plečiasi, nes telefono ryšio, interneto ir kitos bendrovės, taip pat šalys siekia užsitikrinti modernesnių ir geresnių ryšio priemonių.
Indija konkuruoja su kitais tarptautiniais žaidėjais dėl didesnės dalies komercinių palydovų iškėlimo rinkoje ir yra žinoma dėl savo nebrangios kosminės programos.
Pernai birželį Indija pasiekė nacionalinį rekordą, kai sėkmingai paleido raketą, nešusią 20 palydovų, iš jų 13 – amerikietiškų.
2013 metais Delis nuskraidino į orbitą aplink Marsą kibernetinį zondą, o ši misija tekainavo 73 mln. JAV dolerių. Panašus NASA projektas „Maven Mars“ atsiėjo 671 mln. dolerių.
ISRO taip pat svarsto galimybes pasiųsti zondus į Jupiterį ir Venerą.
Premjeras ne kartą gyrė taupią savo šalies kosminių technologijų programą. 2014 metais jis pajuokavo, kad iškelti keturis užsienio palydovus į orbitą kainuoja pigiau negu sukurti Holivudo filmą „Gravitacija“ (Gravity).
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
