Sprendimas kreiptis į Generalinę prokuratūrą priimtas po to, kai 2013 m. liepos 28 d. visuomenės informavimo priemonėse pasirodė informacija, leidžianti įtarti, kad atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, V. Uspaskich sąmoningai be jokio pagrindo užgauliojo jo bylą nagrinėjusius teisėjus, taip pat ir teismą už jų veiklą, vykdant teisingumą, juos niekinamai išvadindamas nusikaltėliais bei bailiais.
,,Kiekvienas turi teisę į žodžio laisvę. Teisė kritikuoti teismus negali būti ribojama, kaip ir teisė naudotis viešais pasisakymais kaip gynybos metodu. Tačiau tai negali peržengti įstatymo leidėjo nustatytų ribų ir tapti teismo ir teisingumą vykdančių teisėjų niekinimu dėl jų veiklos", – priimtą sprendimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą motyvavo Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius.
Kreipimęsi į Generalinę prokuratūrą nurodoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veikos. Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti ir apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo.
Kiek anksčiau Teisėjų taryba buvo sulaukusi Lietuvos Sąjūdžio kreipimosi. Jame prašyta ištirti, ar Darbo partijai priklausančių valstybės politikų ir jų rėmėjų veiksmais nebuvo daromas neteisėtas poveikis teisėjams bei trukdoma teismui vykdyti teisingumą, kai 2013 m. birželio 10 d. netoli teismo pastato vyko mitingas, kuriame kalbėjusieji nurodė teismams, kaip jie turėtų išspręsti bylą, kokie teismų sprendimai būtų teisingi bei politiškai korektiški.
Įvertinusi šį kreipimąsi Teisėjų taryba nusprendė, kad nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad Lietuvos Sąjūdžio minimais ar kitais veiksmais buvo pažeistas nurodytą bylą nagrinėjusių teisėjų nepriklausomumas, buvo ar yra daromas kitoks neteisėtas poveikis.
