Orlaivis „Airlander 10“, lėktuvo ir dirižablio hibridas, pakilo į padangę skambant džiaugsmingiems šūksniams ir plojimams, kai didelė žiūrovų minia susirinko Kardingtono aerodrome Vidurio Anglijoje.
Prieš 85 metus, 1930-ųjų spalį, iš to paties aerodromo pakilo nelaimingai pagarsėjęs dirižablis R101. Jo katastrofa Prancūzijoje, nusinešusi 48 žmonių gyvybes, nutraukė lengvesnių už orą valdomų orlaivių plėtros programą Didžiojoje Britanijoje.
92 metrų ilgio „Airlander 10“ buvo konstruojamas kaip JAV armijos žvalgybos orlaivis, bet taip pat gali būti potencialiai naudojamas komerciniame sektoriuje – pavyzdžiui, kroviniams gabenti, nurodė jį pastačiusi bendrovė „Hybrid Air Vehicles“ (HAV).
Kompanija, vadinanti „Airlander“ didžiausiu šiuo metu skraidančiu orlaiviu, šiam projektui vystyti gavo 2,5 mln. svarų (2,9 mln. eurų) paramą iš Didžiosios Britanijos vyriausybės.
Pasak HAV, „Airlander“ gali pakilti į 6 tūkst. pėdų (4 880 m) aukštį ir išvystyti iki 148 km per valandą greitį.
Helio pripildytas dirižablis gali išbūti ore ilgiau negu dvi savaites be pilotų ir iki penkių dienų – kai yra pilotuojamas.
Pirmąjį skrydį, planuotą surengti sekmadienį, teko atidėti dėl techninio gedimo. Kai gedimas buvo pašalintas, trečiadienį, esant palankiems orams, orlaivis galėjo pakilti ir pusvalandį skraidyti.
HAV generalinis direktorius Stephenas McGlennanas (Stivenas Makglenanas) sakė, kad šis dirižablis yra pigesnis ir draugiškesnis aplinkai negu dideli sraigtasparniai.
„Tai didi britiška inovacija. Šiame orlaivyje suderintos įprastų lėktuvų, sraigtasparnių ir dirižablių dalys“, – aiškino jis.
Projektas, pagal kurį planuota sukonstruoti JAV žvalgybai reikalingą orlaivį, buvo sustabdytas dėl biudžeto apkarpymų.