Kaip nurodoma teismo pranešime, pagal Konstituciją teismai - viena iš valstybės valdžią vykdančių institucijų, kuri ne tik vykdo teisingumą, bet gali dalyvauti ir veikloje, kuria įgyvendinami konstituciniai Lietuvos valstybės užsienio politikos tikslai, vykdomi tarptautiniai ir visateisės narystės tarptautinėse organizacijose, be kita ko, Europos Sąjungoje, įsipareigojimai. Lietuvos Respublikos pasirinkta geopolitinė orientacija, kuri yra konstitucinė vertybė, suponuoja ir tokią Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jose dirbančių asmenų veiklą, kuria siekiama prisidėti prie kitų valstybių partnerystės su Europos Sąjunga ar NATO arba jų integracijos į šias organizacijas skatinant universalių, demokratinių valstybių vertybių ir Europos Sąjungos teisės principų, be kita ko, teisingumo sistemų ir teismų veiklos tobulinimo srityse, sklaidą.
"Taigi Lietuvos valstybės, jos institucijų, įskaitant teismus, dalyvavimas minėtoje veikloje gali būti įgyvendinamas, be to, teisėjams dalyvaujant tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projektuose, susijusiuose su teisingumo sistemos ir teismų veiklos tobulinimu", - pasisakė KT.
KT kartu pažymėjo, kad teisėjai už dalyvavimą minėtuose tarptautiniuose projektuose gali gauti užmokestį tik tuomet, jei dalyvaudami juose vykdo kūrybinę ar pedagoginę veiklą. Toks dalyvavimas neturi trukdyti pagrindinei teismo konstitucinei funkcijai tinkamai ir efektyviai vykdyti teisingumą. Be to, tai turi būti suderinama su teisėjo nešališkumu ir nepriklausomumu.
KT išaiškino, kad tai, kad Lietuvos Respublika vykdo tarptautinį bendradarbiavimą ir laikosi prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, taip pat reiškia, kad ji vykdo įsipareigojimus tarptautinei bendrijai teisingumo vykdymo srityje, be kita ko, įsipareigojimą dalyvauti tarptautinių teismų veikloje. Tai lemia valstybės pareigą paskirti tinkamus, aukštos profesinės kvalifikacijos reikalavimus atitinkančius atstovus, tarp jų nacionalinio teismo teisėjus, į tarptautines ar tarptautines teismines institucijas. Taip yra prisidedama prie konstitucinių valstybės užsienio politikos tikslų įgyvendinimo, tarptautinių įsipareigojimų teisingumo vykdymo srityje laikymosi bei teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo, kuri pagal Konstituciją yra vienas iš Lietuvos Respublikos užsienio politikos tikslų.
Sprendime pažymėta, kad tarptautinio teismo teisėjo pareigų ėjimas negali būti laikomas kita Konstitucijos draudžiama teisėjo veikla, keliančia interesų konfliktą. Tiek nacionalinio teismo, tiek tarptautinio teismo teisėjo pareigų paskirtis - vykdyti teisingumą, o teisėjams yra keliami tie patys teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai, jiems suteikiamas specialus statusas. Tačiau veikla derinant nacionalinio teismo ir tarptautinio teismo teisėjo pareigas neturi būti pastovi, ji gali būti tik laikina. Be to, teisėjas vienu metu negali gauti ir nacionalinio teismo teisėjo, ir tarptautinio teismo teisėjo atlyginimo.
Konstitucinis Teismas neaiškino 2004 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatos pagal pareiškėjos keliamą klausimą, susijusį su teisėjo pareigų nesuderinamumu su kitomis pareigomis ar darbu, nes prašoma išaiškinti nuostata buvo suformuluota Konstituciniam Teismui aiškinant ne teisėjo, o Seimo nario pareigų nesuderinamumą su kitomis pareigomis ar darbu. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jis 2004 m. liepos 1 d. nutarime netyrė pareiškėjos keliamo klausimo, susijusio teisėjo pareigų nesuderinamumu su kitomis pareigomis ar darbu. Konstitucinis Teismas negali aiškinti to, ko jis minėtame nutarime netyrė; tai būtų atskiro tyrimo dalykas.
