Tai numatančios Civilinio kodekso pataisos užregistruotos Seimo posėdžių sekretoriate. Jas parėmė dar 13 įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių.

Juridinių asmenų pavadinimuose taip pat siūloma leisti naudoti tarmiškus lietuvių kalbos žodžius.

"Lietuvoje įmones steigiantys žmonės savo prekes ar paslaugas parduoda Europos Sąjungoje, kur įtvirtintas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, arba kitur už Lietuvos ribų. Jeigu bendrovė pardavinėja kojines tik sostinės Kalvarijų turguje, jai pavadinimas "Auksinė vilna" puikiai tinka. Bet jeigu verslininkai norėtų tas pačias kojines parduoti, pavyzdžiui, Anglijoje, tikriausiai norėtų pasivadinti kitaip", - sakė pataisų iniciatorius Liberalų sąjūdžio frakcijos narys R. Šimašius.

Liberalas pabrėžia, kad reikalavimas juridinių asmenų pavadinimus sudaryti atsižvelgiant į nacionalinės bendrinės kalbos normas, kaip šiuo metu yra Lietuvoje, iš visos Europos Sąjungos dar taikomas tiktai Slovėnijoje.

Seimo Parlamentinių tyrimų departamento 2013 metų duomenimis, daugumos Europos Sąjungos valstybių įstatymai nekelia specialių kalbos reikalavimų juridinio asmens pavadinimui (pvz., Belgija, Danija, Portugalija, Slovakija, Suomija, Švedija). Kitų valstybių įstatymai numato, kad juridinių asmenų pavadinimai turi būti sudaryti valstybinės kalbos ir lotynų kalbos abėcėlės pagrindu (Estijoje, Latvijoje, Kipre, Rumunijoje ir Vengrijoje).

www.l24.lt