Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 135 str. 1 d. 1. kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai:
1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;
2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;
3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius;
4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai;
5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;
6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (Kodekso 19 straipsnis).
Asmenims, nurodytiems 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tuo atveju, jeigu jų kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją.
Vertinant šią konkrečią situaciją reikia atsižvelgti į darbuotojų stažą. Tačiau bendra taisyklė yra tokia, kad aukštos kvalifikacijos darbuotoją galima atleisti iš užimamų pareigų tik tai tokiu atveju, jeigu darbdavys neturi galimybės pasiūlyti analogiško darbo darbuotojui kitame įmonės padalinyje. Jeigu tokia galimybė yra, ją reikia išnaudoti ir tik darbuotojui atsisakius pereiti į kitą skyrių, jį galima atleisti iš darbo.
Vilniaus krašto savaitraštis
