Artėjantys mokslo metai vėl patuštins tėvų pinigines. Prekybininkų atstovai ir moksleivių tėvai tvirtina, kad mokyklos reikmenims gali tekti išleisti nuo 300 iki 500 litų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Prekybos centruose rugpjūčio pirmosiomis dienomis įrengti specialūs plotai su siūlomais reikmenimis mokyklai. Jau dabar tėvai skaičiuoja, kiek reikės pinigų moksleivius aprūpinti mokslų pradžiai.

„Mergaitė eis į penktą klasę. Manau, kad rūbams ir viskam kitam tikrai išleisime 500 litų“, – teigė moteris.

„Iš mūsų nori padaryti kultūringus ir dorus žmones, bet dažniausiai vaikai išeina morališkai sužaloti ir su polinkiu daryti bloga“, – sako šešiolikmetė Austėja, beveik dvejus metus besimokanti socializacijos centre. Patys paaugliai ir žmogaus teisių gynėjai sugriežtintą auklėjimo priemonę vadina bausme ir socializacijos centrus siūlo iš viso uždaryti.

Rugsėjo 1-ąją prasidėsiančiais naujais mokslo metais į šalies aukštąsias mokyklas pakviesta studijuoti 31 570 pirmakursių.

18 254 asmenims studijas finansuos valstybė: 9580 – universitetuose ir 8674 – kolegijose. 13 316 įstojusiųjų už studijas mokės savo lėšomis: 8768 – universitetuose, 4548 – kolegijose.

Šimtai studentų atsisakė valstybės finansuojamų studijų aukštosiose mokyklose. 

Todėl anksčiau neįstojusiems atsirado galimybė dar patekti į studijas. Skelbiama, kad daugiausiai laisvų valstybės apmokamų vietų liko Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetuose ir Vilniaus bei Kauno kolegijose, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Sakoma, kad viltis miršta paskutinė. Penktadienį ji sužibo 7 tūkst. abiturientų, neįstojusių į aukštąsias mokyklas per pagrindinį priėmimą.
Per jį sulaukus rekordiškai didelio stojančiųjų skaičiaus, laisvų valstybės finansuojamų vietų iš pradžių universitetuose ir kolegijose nebebuvo likę.

„Jau trečius metus vykstantis studijų finansavimas krepšelio principu leidžia didesniam jaunų žmonių skaičiui rinktis geriausias studijų programas ir ne vienam padėjo apsispręsti studijuoti Lietuvoje, – teigia švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, komentuodamas priėmimo pirmojo etapo rezultatus. – Džiaugiuosi, kad mūsų jaunimas dar ryžtingiau negu pernai yra nusiteikęs siekti aukštojo mokslo Lietuvoje“.

Pasibaigus mokslo metams auditorijas komplektuoja ne tik universitetai ar kolegijos, bet ir profesinės mokymo įstaigos. Pastarųjų vadovai tikina, kad šiais ir kitais metais padėtis bus ne iš gerųjų – profesinių mokyklų duris varstys mažiau mokinių. Liepą jau sujungtos 6 tokio tipo mokyklos – jos tapo mokymo centrais.

Penktadienis – paskutinė diena, kai galima pateikti prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, paskutinę savaitę aktyvumas buvo labai didelis ir stojančiųjų skaičius jau viršija pernykštį.
Pasak specialistų, šiemet kaip niekad daug stoja vyresnių žmonių.

Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą reikalaudama atlyginti už nuostolius, atsiradusius dėl neteisėtų biurokratinių Kultūros paveldo departamento veiksmų, susijusių su žemės sklypu Rinktinės g. 2. Savivaldybė reikalauja atlyginti žalą dėl prarastų 10 mln. litų investicijų į Energetikos ir technikos muziejų ir nepastatyto iki 7 aukštų viešbučio. Visuose teismuose jau buvo patvirtintas detaliojo plano teisėtumas.

Penktadienio vakarą baigiasi prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registracija Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) informacinėje sistemoje.

Prašymai pradėti registruoti ir redaguoti birželio 1-ąją, nuo to laiko iki ketvirtadienio vakaro užsiregistravo per 43,8 tūkst. stojančiųjų, iš jų 27,5 tūkst. bendrojo lavinimo mokyklas baigė šiemet.
Populiariausi tarp stojančiųjų yra socialiniai mokslai - šios srities studijas daugiausiai stojančiųjų nurodo pirmuoju prioritetu.

Jeigu manote, kad nusprendėme pajuokauti, tai Jūs klystate. Kalba tikrai eis apie laiko mašiną. Jau antrą savaitę Butrimonių (Šalčininkų raj.) Anos Krepštul vidurinėje mokykloje vaikai kas rytą sėdasi į Laiko mašiną ir keliauja laiko epochomis, kuriose yra šiam laikmečiui būdingų džiaugsmų ir užsiėmimų (improvizacija, tapyba, olimpiados, sporto varžybos ir t.t).