Vokietija – tai ekonomiškai stipri, įtakinga ir tradicinėmis europietiškomis vertybėmis gyvenanti šalis, kuri, kaip dažnai sakoma, jungia Rytų Europą ir Vakarų pasaulį. Vokietijos gyventojai džiaugiasi nuostabia gamta, gražiais užmiesčiais, kaimeliais, moderniais miestais bei viduramžių laikais alsuojančia architektūra. Vokietija – šalis, kuri didžiuojasi stipria pramone, garsiais mokslininkais, menu ir aukštu kultūros lygiu.

Gegužės 28 d., trečiadienį 13:00–13:30 Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, K. Donelaičio aud. (Universiteto g. 5, Vilnius) žiniasklaidai ir visuomenei bus pristatomas Filologijos karjeros tinklą „Įkalbink sėkmę". Tinklas yra verslo ir VU Filologijos fakulteto bendra iniciatyva, kur studentai filologai neatlygintinai dirba verslo įmonėse ir visuomeninėse organizacijose. Baigę studijas studentai turėtų darbo patirties pirmaujančiose verslo įmonėse ir stambiausiose organizacijose.

Balandžio 14–16 dienomis šalies abiturientai laikė lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą. Dabar jau galima aptarti šios įskaitos rezultatus ir padaryti tam tikras išvadas.

Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atkreipia studentų dėmesį į naują LR Mokslo ir studijų įstatymo redakciją ir kviečia susipažinti bei teikti siūlymus pakeitimams. Įstatymą planuojame teikti svarstyti LR Seimui dar šios pavasario sesijos metu.

2014 m. gegužės 4–17 d. Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakulteto studentai kartu su dėstytojomis Jūrate Merkiene ir Romante Bučiene dalyvavo Jyväskylä taikomųjų mokslų universitete Suomijoje (JAMK University of Applied Sciences) vykusio Vilniaus kolegijos koordinuojamo Erasmus intensyvios programos projekto „Ekoverslumo požiūris europinės aplinkos kontekste" („ECACEE: Ecopreneurship Approach in the Context of European Environment") veiklose.

Gegužės 22 d. Mykolo Romerio universiteto senatas kreipėsi į Lietuvos Prezidentę, Seimo Pirmininkę ir Ministrą Pirmininką dėl socialinių ir humanitarinių mokslų.

Kreipimesi sakoma:

„Lietuvos universitetų stiprėjimas yra esminis Lietuvos pažangos veiksnys globalėjančio pasaulio ir nuolat augančios tarptautinės konkurencijos sąlygomis.

Šiandieninėje šalies socialinėje, politinėje ir ekonominėje situacijoje išskirtinai didėja socialinių ir humanitarinių mokslų reikšmė. Šių mokslų dėka ne tik kuriamos verslo ir ekonomikos inovacijos, bet ir įtvirtinami demokratijos principai, stiprinama tautinė tapatybė ir atsparumas išorinėms grėsmėms. Lietuvoje šie mokslai vaidina reikšmingą vaidmenį parengdami kvalifikuotus profesionalus ūkio sritims, kurios labiausiai prisideda prie BVP augimo.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiau kaip 60 proc. naujų darbo vietų sukuriama paslaugų sektoriuje, kuriam darbuotojus rengia pirmiausia socialinių mokslų srities studijų programos. Moksline analize ir išsivysčiusių Europos valstybių patirtimi paremtos prognozės rodo, kad paslaugų sektoriaus dalis šalies ekonomikoje ateinančiais dešimtmečiais tik didės. Nemažiau svarbu, kad visuomenė didelius lūkesčius sieja su efektyvesne viešojo sektoriaus veikla, o šios srities reformos bei kvalifikuotų darbuotojų parengimas yra glaudžiai susijęs su socialinių mokslų raida. Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės patvirtintose strategijose, vyriausybės programoje ir mokslininkų išvadose kalbama apie darnų šalies vystymąsi, apie tolygią įvairių švietimo bei mokslo sričių plėtrą, apie kūrybingos ir pilietiškos visuomenės ugdymo svarbą ilgalaikei valstybės raidos perspektyvai. Tokios nuostatos visiškai atitinka ir ES bei Jungtinių Tautų pastangas spręsti didžiuosius šiuolaikinės žmonijos vystymosi iššūkius, užtikrinti žmogaus, visuomenės, technologijų plėtros ir gamtinės aplinkos išsaugojmo iššūkius.

Turint tai omenyje yra visiškai nesuprantamos ir nepateisinamos pastaruoju metu aktyviai eskaluojamos pastangos menkinti socialinių bei humanitarinių mokslų vaidmenį, supriešinti juos su techniškaisiais, biomedicinos ir gamtos mokslais. Viešojoje erdvėje skelbiami jokia objektyvia informacija nepagrįsti teiginiai apie neva darbo rinkoje susidariusį socialinių mokslų specialistų perteklių, apie jų atotrūkį nuo visuomenės poreikių ir „būtinybę" dirbtinai riboti šios srities studijų vietų skaičių. Tai supriešina akademinę bendruomenę, trikdo studentus, kelia sumaištį visuomenėje. Itin keista, kad šioje kampanijoje dalyvauja ne tik galimai suinteresuotų profesinių grupių atstovai, bet ir politinio pasitikėjimo valstybės pareigūnai, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai. Kyla klausimas, ar šie pareigūnai yra įgalioti daryti nuo oficialių valstybės strategijų ir vyriausybės programos besiskiriančius pareiškimus, ar jie savo veikla ir priimamais sprendimais iš tiesų įgyvendina valstybės politiką.

MRU senatas atkreipia dėmesį, kad mėginimai voliuntaristiškai iškreipti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos raidą, skaldyti ir supriešinti akademinę bendruomenę, dezorientuoti aukštojo išsilavinimo siekiančią moksleiviją, studentiją bei jų tėvus pažeidžia viešąjį interesą ir yra nukreipti prieš ekonominę bei socialinę valstybės pažangą.

Manytume, kad Jūsų požiūris šiuo klausimu šiandien turėtų ypač didelę reikšmę.

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad pastaruoju metu naujai susikūrusios įstaigos ėmė skelbti Lietuvos universitetų reitingus, nors nėra žinomi tokio reitingavimo tikslai, jie neaptarti su akademine bendruomene, vertinimo metodika yra neskaidri ir prieštaringa, o naudoti duomenys neatskleisti. Tai vertiname kaip dar vieną žingsnį, kuris skirtas supriešinti akademinę bendruomenę ir kelti sumaištį visuomenėje. Todėl siūlome pakviesti patikimą tarptautinę reitingavimo agentūrą, kuri atliktų nepriklausomą ir objektyvų Lietuvos universitetų ar viso švietimo ir mokslo sektoriaus reitingavimą".

MRU informacija

Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) studentai vietoj baigiamojo darbo gynimo galės pasirinkti pristatyti savo įkurto verslo projektą. Šia galimybe pasinaudoti galės visi studentai, šiais metais įstojusieji į Tarptautinio verslo bakalauro studijų programą lietuvių kalba ir International Business bakalauro studijų programą anglų kalba.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, populiariausias egzaminas tarp abiturientų šiemet yra anglų kalbos valstybinis egzaminas. Jį laikyti pasirinko 17 849 kandidatai, arba 46 proc. visų 2014 m. kandidatų.

Švietimo ir mokslo ministerija dovanoja užsienio bendrojo ugdymo lietuviškoms mokykloms elektronines skaitykles su jose įdėtais lietuvių ir visuotinės literatūros kūriniais. Mokiniai galės skaityti K. Donelaičio, Maironio, J. Biliūno, M. Martinaičio, kitų klasikų ir šiuolaikinių autorių kūrinius. Ateityje numatyta papildyti naujais kūriniais.

Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė mano, kad Lietuvoje labai reikalinga diskusija tarp įvairių institucijų, gydytojų, medicinos mokslininkų, tėvų organizacijų, mokyklų apie tai, kada turėtų prasidėti pamokos bendrojo lavinimo mokyklose.