Praėjusiais metais Lenkijoje buvo pradėta aukštojo mokslo reforma, kurią planuojama baigti iki 2021 m. Nuo pat pradžių į taip vadinamos „Konstitucijos mokslui“ rengimą buvo įtraukta akademinė bendruomenė, o visas procesas buvo paremtas plačiomis diskusijomis, kurios truko 2 metus. Visgi, nemažai klausimų yra vis dar neatsakyti. Palyginkime Lietuvos ir Lenkijos aukštojo mokslo politikos pokyčius.

Nors Lietuva yra tarp labiausiai išsilavinusių šalių pasaulyje, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktų tyrimų duomenys rodo, kad mūsų šalyje aukštasis mokslas gabiems, talentingiems moksleiviams ne visuomet prieinamas. Vilniaus universitetas (VU), siekdamas mažinti atskirtį, šiemet skiria 100 studijuoti skatinančių stipendijų. Į jas pretenduoti gali ir abiturientai, kurie universitetinio išsilavinimo sieks pirmieji šeimoje.

„Times Higher Education“ (THE) parengtame ir paskelbtame Europos mokymo kokybės reitinge (angl. Europe Teaching Ranking) pirmą kartą reitinguotas ir Vilniaus universitetas (VU). Šiame reitinge VU iš karto šoktelėjo į aukštą 76–100 poziciją, o jo viršūnėje tradiciškai rikiuojasi Oksfordo, Kembridžo, Sorbonos universitetai, Imperatoriškasis Londono koledžas ir kt.

Nacionalinis egzaminų centras liepos 4 dieną skelbia 2019 m. pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų – biologijos, informacinių technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų) ir užsienio kalbos (rusų) – rezultatus.

Birželio 28 d. yra nustatyta chemijos, fizikos, užsienio kalbos (prancūzų) ir užsienio kalbos (vokiečių) valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų skelbimo data.

Kvietime į pagrindinio išsilavinimo pažymėjimų įteikimo šventę Pavilnio pagrindinėje mokykloje buvo tokios eilutės:
„Jau baigias paskutinė pamoka,
Kurios tema – „Išsiskyrimas“.
Čia telpa nuostabių prisiminimų platuma,
Čia telpa išsakytų žodžių palikimas.“

Šiemet valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 13 tūkst. pirmakursių. O bendras norinčiųjų pradėti studijas skaičius greičiausiai bus dvigubai didesnis – praėjusius keletą metų jis svyravo nuo 27 iki 28 tūkst. Tad valstybės nefinansuojamose studijų vietose atsidūrę pirmakursiai rudenį pradės nuo opaus klausimo – kaip finansuoti savo mokslą ir kaip tvarkytis pinigus pradėjus nepriklausomą gyvenimą?

Psichologijos paslaugų centro 2018 m. inicijuoto tyrimo duomenimis, Lietuvoje net pusė abiturientų jaučiasi visiškai nepasirengę arba silpnai pasirengę savo karjeros planavimui. Kaip išvengti tokios situacijos dalijasi Psichologijos paslaugų centro psichologas Algimantas Smailys.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenimis, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų užimamų darbo vietų nuosekliai daugėja – per pastaruosius metus jų skaičius išaugo net 15 proc. Kaip rodo MOSTA atlikta analizė, nuo 2015 m. IRT specialistų pajamos kasmet augo vidutiniškai 11 proc. ir praėjusiais metais jau 2,2 karto viršijo kitų profesijų atstovų pajamas. Kas tie IRT specialistai, kuriems darbdaviai pasirengę mokėti dvigubai?

Pasaulyje plečiantis pramogų rinkai, didėja specialistų, turinčių ne tik įgarsinimo ar apšvietimo žinių, bet ir gebančių pasiūlyti profesionalių ir patogių sceninių sprendimų, paklausa. Organizuojant renginius, ne mažiau svarbu užtikrinti sklandų techninį scenos aptarnavimą, o tam būtini inžinieriai, kurie specializuojasi scenų konstrukcijų, garso ir vaizdo inžinerijos srityje. Trūkstamą nišą užpildė ir nuo 2015 m. renginių inžinierius rengia Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU).